Vytautas Pranas Bičiūnas

Vytautas Pranas Bičiūnas
Gimė 1893 m. rugpjūčio 20 d.
Rusija Klovainiai, Šiaulių apskritis
Rusijos imperija
Mirė 1943 m. spalio 30 d. (50 metų)
Rusija Sverdlovskas
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla Lietuvos dailininkas, teatro veikėjas, rašytojas, dailės ir literatūros kritikas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija Lietuvos darbo federacija
Lietuvos krikščionių demokratų partija
Vikiteka Vytautas Pranas Bičiūnas

Vytautas Pranas Bičiūnas (1893 m. rugpjūčio 20 d. Klovainiai, Šiaulių apskritis – 1943 m. spalio 30 d. Sverdlovske) – Lietuvos dailininkas, teatro veikėjas, rašytojas, dailės ir literatūros kritikas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Paminklinė lenta Vytautui Bičiūnui Kaune

Biografija

redaguoti

Gimė amatininko šaltkalvio šeimoje. 19031912 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Dailininko K. Mazino paragintas 19121916 m. mokėsi Kazanės dailės mokyklos tapybos skyriuje, o jį pabaigęs, iki 1917 m. – architektūros skyriuje.

1917 m. su J. Tumu-Vaižgantu Petrograde redagavo laikraštį „Lietuvių balsas“. 1917 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, 1918 m. pradžioje iš kariuomenės pasitraukė, dirbo prie Vyriausios lietuvių tarybos, vadovavo informaciniam biurui, bendradarbiavo rengiant Lietuvos etnografinį žemėlapį.

1918 m. gegužės mėn. grįžo į Lietuvą, kurį laiką – Šiaulių gimnazijos piešimo mokytojas. 1918 m. pabaigoje persikėlė į Vilnių, Lietuvos Vyriausybės Meno departamento Pritaikomosios dailės skyriaus vedėjas, po to Krašto apsaugos ministerijos propagandos skyriaus vedėjas, Vidaus reikalų ministerijos Tikybos departamento direktorius, Valstybės kontrolės Marijampolės, Raseinių, Šiaulių apygardų revizorius.

1919 m. vienas iš Lietuvos darbo federacijos steigėjų, 19191926 m. taip pat ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo atstovas.[1]

Nuo 1923 m. dėstė dailę Kauno meno mokykloje. 19201923 m. „Vilkolakio“ ir Tautos teatrų aktorius, dramaturgas, scenografas. Vadovavo savo įsteigtoms teatro trupėms 19271928 m. „Vytis“ ir 19311932 m. „Žvaigždikis“. 1931 m. Šaulių sąjungos teatro režisierius. 1941 m. birželio 14 d. sovietinės okupacinės valdžios ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius, vėliau sušaudytas.

Nuo 1920 m. su grafikos kūriniais dalyvavo dailės parodose, iliustravo knygų. Parašė eilėraščių, apsakymų (rinkinys „Mano apysakos“, 1928 m.), dramos kūrinių (pjesė „Žalgiris“, 1932 m., Vilkolakio spektaklių scenarijai).[2]

Bibliografija

redaguoti
  • M. K. Čiurlionis 1927 m.
  • Vinco Krėvės „Likimo keliais“, literatūros kritikos knyga, 1930 m.
  • Kaunas, 1030–1930, 1930 m.
  • Tiesa apie Vilnių, publicistika, 1931 m.
  • Kun. Juozas Katelė ir jo laikai, monografija, 1934 m.
  • Liaudies teatras, patarimų knyga scenos mėgėjams, 1936 m.

Literatūra

redaguoti
  • Bičiūnas Vytautas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 8.
  • Bičiūnas Vytautas, Lietuvių enciklopedija, t. 2, Boston, 1954, p. 489.
  • Blažytė-Baužienė D., Bičiūnas Vytautas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 84-88.
  • Blažytė-Baužienė D., Bičiūnas Vytautas, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 208–210.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  2. Regina LopienėVytautas Pranas Bičiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 123 psl.