Rusijos imperijos kariuomenė

Rusijos imperijos kariuomenė
Русская императорская армия

Įkurtos 1721 m.
Išformuotos 1917 m.
Štabo būstinė Sankt Peterburgas
Vadovybė
Vyriausiasis kariuomenės vadas Petras I
Susiję straipsniai
Istorija Baro konfederacija,
1794 m. sukilimas,
Napoleono karai,
1831 m. sukilimas,
Krymo karas,
1863 m. sukilimas,
Rusijos-Turkijos karas 1877-1878 m.,
Rusijos-Japonijos karas,
1905–1907 m. Rusijos revoliucija,
Pirmasis pasaulinis karas,
Vasario Revoliucija

Rusijos imperijos kariuomenėRusijos imperijos (17211917 m.) ginkluotosios pajėgos, sudarytos Rusijos carui Petrui I Šiaurės karo metu reorganizavus Rusijos carystės kariuomenę.

Grenadieriai 1762 metais
Rusijos kavalieristai 1786-1796 metais
Kazokai Pirmojo pasaulinio karo metu

Istorija

redaguoti

Rusijos imperijos kariuomenės užuomazga – jaunojo Petro Aleksejevičiaus 1683 m. kariniams žaidimams Preobražensko kaime iš bendraamžių suformuoti „pramoginiai pulkai“, kuriuose pats Petras tarnavo tik būgnininku. Iš šių pulkų 1687 m. buvo sudarytas leibgvardijos Preobražensko pulkas.

Petrui I apsilankius Europos valstybėse buvo atlikta senosios kariuomenės reorganizacija, iš esmės sukurtas naujas Rusijos karo laivynas, artilerija, reformuota kavalerija. Ši struktūra praktiškai išsilaikė iki 18071812 m. karų su Prancūzija. 1874 m. rekrutų prievolė buvo pakeista visuotine karine prievole.

Dar viena kariuomenės valdymo ir struktūrinė reforma buvo atlikta po kariuomenės pralaimėjimų Rusijos–Japonijos kare. Tačiau tai Rusijos imperijos nebeišgelbėjo – 1917 m. Vasario revoliucija panaikino visą imperiją.

Kariuomenės struktūra

redaguoti

Rusijos imperijos kariuomenę sudarė:

Gvardijos korpusas

redaguoti

Būstinė: Sankt Peterburgas, dislokavimo vietos: Carskoje Selo, Peterhofas, Gatčina, Varšuva. Į gvardijos korpuso sudėtį įėjo:

  • 3 gvardijos pėstininkų divizijos ir gvardijos šaulių divizija, kiekvienoje po 4 pulkus.
  • Kavalerija, sudaryta iš 2 kavalerijos divizijų ir Atskirosios gvardijos kavalerijos brigados, iš viso 14 pulkų,
  • Artilerija, sudaryta iš 4 artilerijos brigadų ir specialiųjų dalinių

Grenadierių korpusas

redaguoti

Grenadierių korpusą sudarė:

  • 2 pėstininkų grenadierių divizijos po 4 pulkus
  • Kavalerijos divizija, turėjusi dragūnų, ulonų, husarų ir Dono kazokų pulkus.
  • Artilerija, sudaryta iš 3 grenadierių artilerijos brigadų, Kaukazo grenadierių brigados ir Grenadierių mortyrų dviziono.

Pėstininkai

redaguoti

Pėstininkų divizijos buvo suskirstytos pagal teritorinį principą į 4 apygardas, kiekvienoje po 13 pėstininkų divizijų, iš viso 208 pulkai.

Šauliai

redaguoti

Šaulių korpusas pradėtas kurti 1883 m. Jį sudarė:

  • 11 Sibiro šaulių divizijų po 4 pulkus kiekvienoje
  • 10 šaulių brigadų po du pulkus kiekvienoje
  • 4 suomių šaulių brigados po 4 pulkus kiekvienoje
  • 2 Kaukazo šaulių brigados po du pulkus
  • 6 Turkestano šaulių brigados, iš viso 12 pulkų.

Kavalerijos korpusas

redaguoti

Kavalerijos dalinius sudarė:

  • 15 kavalerijos divizijų, kurių kiekvienoje buvo po dragūnų, ulonų, husarų ir kazokų pulką.
  • Kaukazo kavalerijos divizija – 3 dragūnų ir 1 kazokų pulkas
  • 2 Dono kazokų divizijos po 4 pulkus
  • 3 Kaukazo kazokų divizijos
  • Turkestano kazokų divizija
  • 7 atskirosios kavalerijos brigados po 2 pulkus
  • 5 atskirieji raitelių pulkai


Nuorodos

redaguoti