Pereiti prie turinio

Švenčionių apskritis (1918–1950)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Švenčionių apskritis
Powiat święciański

1918 – 1950
 

 

Apskritis Lenkijos Vilniaus vaivadijoje
Administracinis centras Švenčionys
Valsčiai 11 (1943), 13 (1949)
1918-1925 Vidurinė Lietuva
1925-1939 Vilniaus vaivadija (1925–1939)
1939-1941 Lietuva
1941-1945 Vilniaus krašto apygarda
1945-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 107 900 (1942)
Plotas 3 236 km² (1943), 2 859 km² (1949)

Švenčionių apskritis (lenk. Powiat święciański) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos šiaurės rytuose ir gretimose Baltarusijos teritorijose, egzistavęs 1918–1950 m. Centras – Švenčionys. Per savo egzistavimą apskritis keletą kartų keitė priklausomybę.

Iki 1915 m. šioje teritorijoje egzistavo to paties pavadinimo apskritis, priklausiusi Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. 19151918 m. per apskritį ėjo fronto linija, ir ji buvo panaikinta.

Apskritis atkurta 1918 m. pabaigoje, į ją įėjo vokiečių sukurta Pabradės apskritis ir Pabradė. 19191939 m. priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui (19221925 m. Vilniaus administracinei apygardai, 19251939 m. Vilniaus vaivadijai). 1925 m. iš Breslaujos apskrities perduotas Dūkšto valsčius.

1939 m. spalį vakarinė apskrities dalis (centras – Švenčionėliai) atiteko Lietuvai, o rytinė (centras – Švenčionys) – Baltarusijai, kuri rytinės dalies lietuviškus valsčius (su Švenčionimis) 1940 m. lapkritį perdavė Lietuvai. 1941 m. sausio 15 d. apskritis atkurta Lietuvos TSR sudėtyje – jai priskirtos teritorijos iš Gudijos TSR Švenčionių rajono, Adutiškio rajono, Vydžių rajono ir Svyrių rajono. 1941 m. vokiečių okupacinė valdžia prie Švenčionių apskrities prijungė Švenčionėlių apskritį ir Baltarusijos Vidžių valsčių.

19411944 m. Švenčionių apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardą. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Švenčionių rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Dūkšto rajonui (1 apylinkė), Ignalinos rajonui (44 apylinkės), Pabradės rajonui (20 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (21 apylinkė).


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1942 107 900
1943 3236 11 valsčių: Adutiškio valsčius, Daugėliškio valsčius, Ignalinos valsčius, Joniškio valsčius, Kaltanėnų valsčius, Mielagėnų valsčius, Pabradės valsčius, Saldutiškio valsčius, Švenčionėlių valsčius, Švenčionių valsčius, Tverečiaus valsčius
1949
(suskirstymas)
2859 13 valsčių (119 apylinkių)
1950 118 apylinkių

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. tarpukariu apskričiai įvairiu metu priklausė 27 valsčiai:

Lietuviškai Lenkiškai Laikotarpis Centras
Adutiškio valsčius Hoduciszki 1919–1939 Adutiškis
Aleksandravo valsčius Aleksandrowo 1919–1926 Žukainys
Daugėliškio valsčius Daugieliszki 1919–1939 Naujasis Daugėliškis
Dubataukos valsčius Dubatówka 1919–1921 Dubatauka
Dūkšto valsčius Dukszty 1926–1939 Dūkštas
Jasevos valsčius Jasiew 1919–1925 Jaseva
Joniškio valsčius Janiszki 1926–1929 Joniškis
Kabilninko valsčius Kobylnik 1919–1925 Kabilninkas
Kaltanėnų valsčius Kołtyniany 1929–1939 Kaltanėnai
Kamojų valsčius Komaje 1919–1939 Kamojys
Kiemeliškių valsčius Kiemieliszki 1919–1939 Kiemeliškės
Kuktiškių valsčius Kukuciszki 1919–1920 Kuktiškės
Lentupio valsčius Łyntupy 1919–1939 Lentupis
Linkmenų valsčius Łyngmiany 1919–1929 Linkmenys
Mielagėnų valsčius Mielegiany 1919–1939 Mielagėnai
Pabradės valsčius Podbrodzie 1929–1939 Pabradė
Peršaukščio valsčius Michałowo 1919–1929 Peršaukštis
Svierių valsčius Świr 1919–1939 Svieriai
Šėmeto valsčius Szemetowszczyzna 1919–1939 Šėmetas
Švenčionių valsčius Święciany 1919–1939 Švenčionys
Tverečiaus valsčius Twerecz 1919–1939 Tverečius
Užunarotės valsčius Zanarocze 1919–1925 Užunarotė
Vaistamo valsčius Wojstom 1919–1925 Vaistamas
Vyšniavo valsčius Wiszniew 1919–1925 Vyšniavas
Zablatiškės valsčius Zabłociszki 1919–1929 Zablatiškė
Žadiškių valsčius Żodziszki 1921–1925 Žadiškės
Žukainių valsčius Żukojnie 1926–1939 Žukainys
  • Švenčionių apskritis (1918–1950). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.