Masturbacija

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Gustavo Klimto paveikslas „Jaunos mergelės masturbacija“, 1913 m.

Édouard-Henri Avril iliustracija, vaizduojanti erotines vyro fantazijas, besimasturbuojantis

Masturbacija (lot. manus 'ranka' + stupro 'išniekinu'), onanizmas (pagal Biblijos personažą Onaną) – lytinio malonumo (orgazmo) siekimas dirginant savo lytinius organus ar erogenines zonas.

Dažnai masturbuojamasi lytinio brandimo metu, kai lytinis potraukis yra labai stiprus, o galimybių jį natūraliai patenkinti nėra. Vidutiniškai masturbuotis pradedama apie 14 metus, bet pastaraisiais dešimtmečiais tendencijos yra jaunėjimo link. Masturbuojasi taip pat ir suaugę vyrai bei moterys (taip teigia 97 % vyrų ir 80 % moterų), ypač būdami vieniši. Potraukis derinti vienišumą ir pornografiją gali sukelti priklausomybę. Šiais laikais masturbacija nėra smerkiama, jei nepereina į kokią nors patologinę formą. Vis dėl to masturbacija laikoma gėdingu įpročiu, žmogaus nesubrendimo, nesugebėjimo patenkinti seksualinį potraukį natūraliu būdu ženklu, todėl nevisi prisipažįsta užsiimą masturbacija. Masturbacija nėra kenksminga sveikatai, o neigiamas požiūris anksčiau buvo susiformavęs dėl to, kad bet kokios seksualumo apraiškos laikytos nuodėme.

Galimi įvairūs masturbacijos būdai. Moterys masturbuojasi ranka masažuodamos savo erogenines zonas (klitorį, lytines lūpas, krūtis ir kt.), kartais – naudodamos vibratorius, trindamos vulvą į pagalvę ar kitus minkštus daiktus, lovos kraštą. Moterys gali taip pat masturbuotis ir su dušo srove į tarpkojį, arba tiesiog dirgindamos savo genitalijas. Vyrų masturbacija nėra įvairi, tiesiog penis suimamas į ranką delnu ir pasikartojančiais judesiais pirmyn – atgal dirginamas, kol pajaučiamas malonumas. Masturbacijos būdai priklauso nuo fantazijos. Vyrai gali sutepti delną įvairiais aliejais ar kitomis slidžiomis priemonėmis ir dirginti varpos galvutę, taip suteikdami sau dar didesnį malonumą.

Praktikuojama ir abipusė masturbacija. Dažniausiai masturbuojamasi brendimo amžiuje, kai lytinis potraukis labai stiprus, o galimybių jį natūraliai patenkinti nėra. Tuo metu jaunuolį kankina neaiški fiziologinė įtampa. Poreikis išsikrauti. Be pubertatinės, dar yra ankstyvoji masturbacija, kai lytinis potraukis dar nesusiformavęs; taip pat egzistuoja tokia masturbacijos šaka, kaip substitucinė (pakeičiamoji) masturbacija, praktikuojama lytinio gyvenimo pradžioje, kai lytiniai santykiai dar nereguliarūs, moterys ja užsiima tada, kai vyras nesugeba jų patenkinti per lytinį aktą; mėgdžiojamoji masturbacija, kai bendraamžiai mėgdžioja besimasturbuojančius draugus (žinomi paauglių žaidimai, kai išsirikiavę į eilę vaikinai lenktyniauja, kurio sėkla nuskries toliausiai – tai nugalėtojo seksualinės galios rodiklis); įkyrioji masturbacija, kai masturbuojasi psichiniai ligoniai, kai kada jie masturbuojasi net ir tada, kai nejaučia potraukio, be erekcijos ir orgazmo – masturbacija tapo liguistu įpročiu, kaip alkoholis ar narkotikai.

Požiūris

Įvairiais laikais apie masturbaciją buvo labai prieštaringa nuomonė. Viduramžiais ir vėliau masturbacija buvo laikoma gėdingu dalyku, galinčiu sukelti grėsmę žmogaus sveikatai – tiek fizinei, tiek dvasinei. Anksčiau tikėta, kad masturbuojantis ant delnų išauga plaukai. Šiais laikais tokie prietarai gali atrodyti gana juokingai, bet tokia žmonių nuostata turėjo gana tvirtą pagrindą, visų pirma todėl, kad dar nebuvo gerai pažinta žmogaus anatomija. Tačiau pagrindinės negatyvaus požiūrio į masturbaciją priežastys buvo kelios.

Viduramžių laikų žmones gąsdino jų kūnas. Tais laikais, kai bažnyčia turėjo didžiulę įtaką valdžiai ir degė inkvizicijos laužai – kūnas buvo laikomas tik laikina sielos buveine. Todėl buvo smerkiami visi žemiškieji norai, kūno poreikiai. Žmonėms buvo teigiama, kad lytinis potraukis yra vienas iš gyvuliškųjų, purvinųjų aistrų, buvo labai smerkiamas nesantuokinis lytinis gyvenimas, ir netgi sutuoktinius bažnyčia ragindavo išlikti skaisčius visą savo gyvenimą. Masturbacija buvo laikoma ypač nuodėmingu dalyku. Ypač nuo to buvo stengiamasi apsaugoti vaikus, nes brendimo laikotarpiu padidėja susidomėjimas savo kūnu ir jame vykstančiais pokyčiais. Todėl vaikų praktiškai niekada nepalikdavo vienų, buvo stengiamasi apsaugoti juos nuo bet kokių impulsų, galinčių paskatinti masturbacijai: buvo griežtai cenzūruojamos knygos ir žurnalai, visiškai nevystomas lytinis švietimas.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje įsigalėjo požiūris, kad dalis psichinę negalią turinčių žmonių turi padidėjusį lytinį potraukį ir sumažėjusią savikontrolę. Kuo didesnis ligonis, tuo drąsiau jis masturbuojasi kitų žmonių akivaizdoje. Dėl šios priežasties dauguma žymių praeities mokslininkų ir medikų galvojo, kad masturbacija veda link pamišimo. Taip manė ir XX a. pradžios mokslininkas, daktaras Kraftas Ebingas. Jis parašė knygą „Lytinė psichologija“, kurioje buvo rašoma apie įvairiausius lytinius iškrypėlius, kurių didžioji dauguma buvo su psichine negalia, arba iš šeimų, kuriuose buvo psichikos ligonių. Daugumai šių žmonių masturbacija buvo vienas iš būdų savo vaizduotėje įgyvendinti tai, kas jiems teikė malonumą. Panaši ir kito mokslininko Janio Zalyčio nuomonė apie masturbaciją. J. Zalytis, gyvenęs Sovietų Sąjungos laikais, manė, kad masturbacija veda prie įvairių lytinių iškrypimų – (sadizmo, mazochizmo, ekshibicionizmo ir net homoseksualizmo).

Pobūdis

Moterų masturbavimosi būdai labai įvairūs, tačiau dažniausiai ranka ritmiškai glostoma varputės galvutė, varputės apyvarpė, mažosios ir didžiosios lytinės lūpos, gaktos sritis. Kai kurios tuo metu kita ranka dirgina krūtų spenelius ir ritmiškai suspaudžia krūtis. Paplitusi nuomonė, kad moteris masturbuojasi kišdamos į makštį įvairius varpą priminančius daiktus – dirbtines varpas, agurkus, morkas, plastmasinius vamzdelius. Tačiau taip masturbuojasi tik nedidelė moterų dalis. Kai kurios pasiekia orgazmą trindamos vulvą į pagalves ar kitus minkštus daiktus, į lovos ar kėdės kraštą. Kitos merginos patiria orgazmą vien dirgindamos krūtis, o kai kurios vien seksuliai fantazuodamos. Paprastai moterys patiria orgazmą per 4 minutes nuo masturbavimosi pradžios, retsykiais net per 30 sekundžių. Tai paneigia paplitusią nuomonę, kad moterys gali pasiekti orgazmą tik po ilgo stimuliavimo; tinkamai stimuliuojama ji gali pasiekti orgazmą per tokį pat laiką kaip ir vyras.

Vyro masturbavimosi technikos yra daug mažiau. Dažniausiai vyrai suima varpą pirštais ir ritmiškai judindami ranką pirmyn atgal (iš pradžių lėtai, susijaudinimui didėjant – vis greičiau) pasiekia orgazmą per 2-3 min. Varpos suspaudimo jėga ir judesių ritmas pasirenkami individualiai. Per ejakuliaciją kai kurie stipriau suspaudžia varpą, kiti sulėtina ritmą, treti visai nustoja ją stimuliuoti. Kiti masturbuojasi gulėdami ant pilvo ir trindami varpą į pagalvę arba kitą minkštą daiktą, kai kurie – kaišiodami varpą į makštį priminančias skyles. Sekso parduotuvėse galima nusipirkti natūralaus dydžio moteris – lėles, kurios turi makštį, krūtis, plaukus ir pan. Šios lėlės vadinamos „jūreivių draugėmis“.