Pereiti prie turinio

Tarvizijus

Koordinatės: 46°30′18″ š. pl. 13°34′42″ r. ilg. / 46.50500°š. pl. 13.57833°r. ilg. / 46.50500; 13.57833 (Tarvizijus)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tarvizijus
it. Tarvisio
Tarvizojaus vaizdas (2009 m. vasaris)
Tarvizijus
Tarvizijus
46°30′18″ š. pl. 13°34′42″ r. ilg. / 46.50500°š. pl. 13.57833°r. ilg. / 46.50500; 13.57833 (Tarvizijus)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Friulis-Venecija Džulija Friulis-Venecija Džulija
Provincija Udinės provincija
Meras Renato Carlantoni
Gyventojų (2007) 4 962
Plotas 205 km²
Tankumas (2007) 24 žm./km²
Altitudė 754 m
Pašto kodas 33018
Tel. kodas 0428
Tinklalapis [2]
Vikiteka Tarvizijus
Miesto globėjas (-ai) šv. Petras ir šv. Paulius
Kirčiavimas Tarvìzijus

Tarvizijus (it. Tarvisio; fr. Tarvis; slovėn. Trbiž) – miestas Udinės provincijoje, šiaurrytinėje Friulio-Venecijos Džulijos dalyje (Italija). Išsidėstęs Val Canale slėnyje Pietinėse Klintinėse Alpėse, ties Italijos siena su Austrija ir Slovėnija (t. y., taške, kur susisiekia lotynų, germanų ir slavų Europos).

Tarvizijaus vaizdas 1915 m.

Miestas stovi ant senovinio prekybinio maršruto per Alpes į Veneciją. Tarvizijaus šaknys siekia dar Romos imperijos laikus.
1007 m. šv. Romos imperatorius Henrikas II perdavė naujai įkurtai Bambergo vyskupijai Karintijos markai priklausiusią Val Canale dalį iki Pontebos. Šis kraštas buvo laikomas svarbiu, nes netoliese buvo rūdos kasyklos ir geležies lydyklos, ypač prie Fusine (Weißenfels/Bela Peč) kaimo.

Tarvizijus buvo pietinis Bambergo kunigaikštinės vyskupijos eksklavas iki 1758 m., kai vyskupas jį pardavė šv. Romos imperatorei Marijai Teresei. Iki 1918 m. buvo Karintijos hercogijos dalis.

1909 m. Tarvizijus gavo miesto teises.

Žymiausias Tarvizijaus pastatas yra parapijos šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, pastatyta XV a.

Netoliese yra vaizdingi Fusine laghi kalnų ežerai. 1789 m aukščio Monte Lussari (Luschariberg/Svete Višarje) viršūnėje yra piligrimų lankoma bažnyčia, stovinti vietoje, kur, pagal legendą, 1360 m. aviganis rado šv. Marijos statulėlę. Bažnyčia ir netoliese esantį slidinėjimo centrą galima pasiekti lyniniu keltuvu iš Malborghetto Valbruna.

Apylinkės apie Sella Nevea kalnų perėją tarp Tarvizijaus ir Chiusaforte irgi populiarus slidinėjimo kurortas.

Daug metų Tarvizijaus ekonomiką palaikė žmonės, važinėję apsipirkti iš Austrijos ir Jugoslavijos. Tokios kelionės į Tarvizijaus gatvių turgus sunyko po Šengeno sutarties ir Euro zonos įsigaliojimo.

Dabar miesto ekonomika pagrįsta turizmu ir žiemos sportu Karavankėje, Karnijos Alpėse ir Julijos Alpėse. Tarvizijus garsėja giliu sniegu kalnuose, kuris pritraukia daug slidininkų ir snieglentininkų. Mieste vyko 2003 m. Žiemos universiada ir 2007 m. Alpių slidinėjimo pasaulio taurės varžybos.

Pagal 1971 m. gyventojų surašymą 13,3% gyventojų buvo slovėnai.[1]