Pereiti prie turinio

Alakurtis

Koordinatės: 66°58′0″ š. pl. 30°20′0″ r. ilg. / 66.96667°š. pl. 30.33333°r. ilg. / 66.96667; 30.33333 (Alakurtis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alakurtis
Алакуртти
      
Alakurčio daugiabučiai
Alakurtis
Alakurtis
66°58′0″ š. pl. 30°20′0″ r. ilg. / 66.96667°š. pl. 30.33333°r. ilg. / 66.96667; 30.33333 (Alakurtis)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Murmansko sritis Murmansko sritis
Rajonas Kandalakšos rajonas
Gyventojų (2010) 3 424
Altitudė 192 m
Vikiteka Alakurtis

Alakurtis (rus. Алакуртти) – kaimas Rusijoje, Murmansko srityje, Kandalakšos rajone, 115 km į vakarus nuo Kandalakšos, prie Tuntsajokio upės (netoli jos sąlajos į Tumčią). Apylinkėse telkšo Kutujarvio ir Achkiojarvio ežerai. Į gyvenvietę ateina geležinkelio atšaka iš Ručių (Ручьи; keleivinių traukinių eismas nuo 1997 m. nutrauktas), yra veikiantis karinis aerodromas bei sraigtasparnių tūpimo aikštelė. Į Kalndalakšą veda asfaltuotas kelias, o iki Suomijos sienos (Salos sienos perėjimo posto) – žvyrkelis. Miškų kirtimas ir medienos apdirbimo pramonė. Veikia karinis dalinys. Taip pat Alakurtyje yra vidurinė mokykla, ambulatorija, psichoneurologinis internatas, pašto skyrius, kultūros ir sporto centras.

Būdingi 2 ir 5 aukštų daugiabučiai. Pagrindinės gatvės – Tarybų (Советская), Žemutinė Krantinės (Нижняя Набережная) bei Miško skersgatvis (Лесной переулок). Pramoninė dalis yra gyvenvietės šiaurėje.

Vietovardis kildinamas iš suomių kalbos – ala („žemuma“) ir kurtti („rupus, gruoblėtas“).[1]

XIX a. Alakurčio gyvenvietė priklausė Suomijos kunigaikštystei, įėjo į Uleoborgo guberniją. 1939 m. čia gyveno ~600 žmonių, kurie daugiausia vertėsi žemės ūkiu, žvejyba, medienos apdirbimu. 1939 m. kaimą sudegino suomių kariuomenė, gyventojai evakuoti Suomijon. Nuo 1940 m. gyvenvietė tapo TSRS dalimi. Žiemos karo metais buvo svarbi karinė bazė su aerodromu.

  1. Алакуртти[neveikianti nuoroda] // Кольская энциклопедия. В 5 т. Т. 1. А – Д / Гл. ред. А. А. Киселёв. – СПб. : ИС ; Апатиты : КНЦ РАН, 2008. – С. 218.
Alakurčio reginys