Agnė Marcinkevičiūtė
Appearance
Agnė Marcinkevičiūtė | |
---|---|
Gimė | 1972 m. balandžio 7 d. Vilnius |
Tautybė | lietuvė |
Veikla | režisierė, scenarijų autorė |
Alma mater | Klaipėdos universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (2008 m.) |
Agnė Marcinkevičiūtė (g. 1972 m. balandžio 7 d.) – Lietuvos režisierė, scenarijų autorė, kurianti daugiausia dokumentinį kiną.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Vilniaus pedagoginę mokyklą. 1992–1993 m. Agnė Marcinkevičiūtė Klaipėdos universitete studijavo lietuvių kalbą ir režisūrą, 2000 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją (televizijos režisūrą). 1993–2003 m. dirbo Lietuvos kino studijoje.[1]
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė kelis dokumentinius filmus, parašė jų scenarijus. Taip pat Agnė Marcinkevičiūtė yra režisavusi radijo pjesių („Paukščiai migruoja į Asyžių“, „Mama, tavo vaikas linksmas“), buvusi Vytauto V. Landsbergio, Giedrės Beinoriūtės, Audriaus Juzėno filmų scenarijaus vadove. Yra dirbusi reklamos scenariste, žurnaliste.[2]
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Raudonu ant balto (2003 m., apie Romualdą Granauską)
- Beveik laimingas (2004 m., apie Jurgį Kunčiną),
- Laiku suspėjome pasikalbėti (su V. Digimu, 2006 m., apie Raimondą Vabalą)
- Sapno siūlas (2007 m., apie Renatą Šerelytę)
- Šokis dykumoje (2009 m., apie Jurgą Ivanauskaitę)
- Prie rugių ir prie ugnies (2010 m., apie Justiną Marcinkevičių)
- Vardas tamsoje (2013 m.)
- Vienatvės gaudesys (2014 m., apie Jolitą Skablauskaitę)
- Iš kur tas švytėjimas (2018 m.)
- Savas, svetimas, mylimas (2022 m.)
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija (2006 m., už Laiku suspėjome pasikalbėti)
- Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (2008 m.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Agnė Marcinkevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Agnė Marcinkevičiūtė: Lietuvių filmų centras