Pereiti prie turinio

Apeironas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apeironas (sen. gr. peiras – riba, apeiros – beribis) – neapibrėžta beribė būtis. Anaksimandras tapatino ją iš dalies su erdve, iš dalies su laiku. Anaksimandro netenkino Talio teiginys, jog vanduo esąs visko pagrindas. Jis visa ko pagrindu laikė apeironą.

Žodis „apeironas“ reiškia Beribis arba Neapibrėžtas. Apeironas esąs kiekviename daikte, tačiau nesutapatinamas su daiktais ir nesudarąs paprasto stichijų elementų mišinio. Būdamas materialus, turįs savo prigimtį. Anaksimandro teigimu, apeironas esąs amžinas, jis visų medžiagų – pradas. Vienintelis apeironas esantis pradžia, neturinti pradžios, taip pat ir pabaigos. Jis apima viską ir viską valdo. Pats apeironas esąs nekintantis, kinta tik jo formos. Gamtos įvairovė atsiradusi iš apeirono priešybių.

Anaksimandras manė, jog begaliniame apeirone egzistuoja ne vienas, o daugelis pasaulių.[1]