Pereiti prie turinio

Eugenija Šulgaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eugenija Šulgaitė
Gimė 1923 m. birželio 1 d.
Raguva, Panevėžio apskritis
Mirė 2014 m. liepos 28 d. (91 metai)
Panevėžys
Palaidotas (-a) Ramygalos gatvės kapinėse
Tėvas Klemensas Šulga
Motina Liudvika Survilaitė
Sutuoktinis (-ė) Gediminas Karka
Vaikai Andrius Karka,
Kristina Karkaitė-Mazūrienė
Veikla teatro ir kino aktorė

Eugenija Šulgaitė-Karkienė (1923 m. birželio 1 d. Raguvoje, Panevėžio apskritis – 2014 m. liepos 28 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro ir kino aktorė. Palaidota Ramygalos g. kapinėse Panevėžyje.

Mokėsi Raguvos progimnazijoje, vėliau Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Juozo Miltinio dramos studiją ir tuo pat metu tęsė mokslus gimnazijoje. Būdama paskutinėje gimnazijos klasėje vaidino Inezą spektaklyje M. de Siera „Lopšinė dainelė“ (rež. Juozas Miltinis, 1942 m.). Baigusi gimnaziją, pakviesta dirbti aktore.

19431998 m. – Panevėžio dramos teatro (nuo 1995 m. Juozo Miltinio dramos teatras) aktorė.

Per daugiau kaip penkis kūrybinius dešimtmečius teatre E. Šulgaitė sukūrė apie 120 įdomių, išskirtinių, ryškių vaidmenų. Atėjusi į teatrą, debiutavo dviem vaidmenimis spektaklyje S. Čiurlionienės „Pinigėliai“ – Normantienė ir Raudonauskienė. Sėkmingą pradžią sekė kiti išraiškingi ir svarbūs vaidmenys Juozo Miltinio statytuose spektakliuose: Gaškienė „Prieblandoje“, Ana Andrejevna „Revizoriuje“, Nastasija „Belugino vedybose“, Heda „Hedoje Gabler“, Ledi Makbet „Makbete“. Aktorė vaidino ir kitų Panevėžio dramos teatro režisierių – Vaclovo Blėdžio, Jono Aleknos, Juliaus Dautarto, Algimanto Pociūno, Sauliaus Varno spektakliuose.

Nuo 1961 m. vaidino kine. Sukūrė daugiau kaip 20 vaidmenų.

Vaidybai būdingas saikingas ekspresyvumas, psichologinis įtaigumas. Pripažinimą aktorei atnešė ne tik žymiausiuose Juozo Miltinio spektakliuose sukurti vaidmenys, bet ir ne viename kino ir televizijos filme įkūnytas išmintingos ir kupinos šilumos Motinos paveikslas.[1]

Vyras – aktorius Gediminas Karka (1922–1991). Vaikai – dvyniai Andrius Karka (g. 1948) ir Kristina Karkaitė-Mazūrienė (g. 1948).

Įsimintiniausi vaidmenys teatre

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1945–1989 m. Gaškienė – A. Vienuolio „Prieblandoje“, rež. Juozas Miltinis
  • 1946 m., 1951 m. Ana Andrejevna – N. Gogolio „Revizorius“, rež. Juozas Miltinis
  • 1949 m., 1962 m. Nastasija Petrovna – A. Ostrovskio, I. Solovjovo „Belugino vedybos“, rež. Juozas Miltinis
  • 1954 m. Irina Nikolajevna Arkadina – A. Čechovo „Žuvėdra“, rež. Juozas Miltinis
  • 1955 m. Sofija – M. Gorkio „Paskutinieji“, rež. Jonas Alekna
  • 1957 m., 1972 m. Heda – H. Ibseno „Heda Gabler“, rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis
  • 1958 m., 1965 m. Linda – A. Millerio „Komivojažerio mirtis“, rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis
  • 1960 m. Marija – S. Golovanivskio „Tolimas aidas“, rež. Vaclovas Blėdis
  • 1961 m. Ledi Makbet – W. Shakespeare’o „Makbetas“, rež. Juozas Miltinis
  • 1963 m. Frau Fokerat –  G. Hauptmanno „Vieniši žmonės“, rež. Juozas Miltinis
  • 1965 m. Teisėja – R. Narečionio „Prieš nuosprendį“, rež. Vaclovas Blėdis
  • 1967 m. Daktarė Matilda fon Cand –  F. Dűrrenmatto „Fizikai“, rež. Juozas Miltinis
  • 1971 m. Otilija – G. Priedės „Otilija ir jos anūkai“, rež. Vaclovas Blėdis
  • 1982 m. Nina Ivanovna Voronkova – A. Galino „Retro“, rež. Julius Dautartas
  • 1983 m. Kalvaitienė – V. Krėvės „Žentas“, rež. Julius Dautartas
  • 1984 m. Hana – A. Dudajevo „Vakaras“, rež. Donatas Banionis
  • 1987 m. Odokija –  I. Drutâ „Sarta kumelė su skambalu“, rež. Julius Dautartas
  • 1990 m. Kepelienė – Vaižganto „Nebylys“, R. Samulevičiaus inscenizacija; rež. Algimantas Pociūnas
  • 1997 m. Galinė Dominyka – „Senojo gluosnio pasakojimai“, Vlado Dautarto novelių romano motyvais; rež. Julius Dautartas[1]
  • 1960 m. LSSR nusipelniusi artistė
  • 2001 m. Labiausiai nusipelniusi panevėžietė meno srityje[1]
  1. 1,0 1,1 1,2 E. Šulgaitės biografija. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2023-06-01).
  2. Šulgaitė Eugenija. Iš: Lietuvos kinematografininkai / [Sudarytoja, tekstų rengėja, redaktorė Rasa Paukštytė]. Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2017, p. 462–463. ISBN 978-9955-857-23-5.