Pereiti prie turinio

Hatų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hatų kalba
Kalbamavidurio Anatolija (Hatuša)
Kalbančiųjų skaičiusmirusi kalba
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių-
Kilmė(hatų-kaskų?)
0hatų
Kalbos kodai
ISO 639-3xht

Hatų kalba – išnykusi senovinė kalba, IIIII tūkstm. pr. m. e. vartota tuometinių Mažosios Azijos gyventojų hatų. Šios kalbos ir tautos pavadinimas suteiktas pagal Hato miestą.

Tai seniausia žinoma kalba, vartota Mažojoje Azijoje. Jos vartojimo erdvė apėmė daugiausia vidurinę pusiasalio dalį, aplink Hato (Hatušos) miestą. Apie XVIII a. pr. m. e. kraštą užkariavo indoeuropiečiai, vėliau pagal hatus pavadinti hetitais. Jiems valdant hatų kalba nunyko, bet nemažai skolinių pateko į hetitų kalbą.

Ši kalba žinoma tik iš nuotrupų – hetitiškų įrašų, kur pasitaiko ir eilučių, pavadinimų hatų kalba, hetitų kalbos substrato, vietovardžių, asmenvardžių, dievavardžių. Hatų kalba buvo agliutinacinė, negimininga aplinkinėms semitų ir indoeuropiečių kalboms. Gali būti, kad ši kalba buvo gimininga Mažosios Azijos šiaurėje gyvenusių kaškų kalbai (žinoma tik iš asmenvardžių). Būta bandymų ieškoti sąsajų tarp hatų ir šiaurės vakarų Kaukazo (pvz., abchazų) bei kartvelų kalbų.

Žinoma keletas hatų žodžių; pvz.: alef („šneka“), ashaf („dievas“), fa-zari („žmonija, liaudis“), fel („namas“), findu („vynas“), fur („žemė“), hilamar („šventykla“), katte („karalius“), pinu („vaikas“), zari („mirtingasis“).