Pereiti prie turinio

Jevgenijus Primakovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jevgenijus Primakovas
Gimė 1929 m. spalio 29 d.
Kijevas
Mirė 2015 m. birželio 26 d. (85 metai)
Maskva, Rusija
Palaidotas (-a) 2015 m. birželio 29 d.
Novodevičės kapinėse
Pilietybė Rusijos Federacijos
Sutuoktinis (-ė) Laura Charadzė (1930-1987), Irina Primakova
Vaikai sūnus Aleksandras, duktė Nana
Veikla tarybinis ir rusų mokslininkas, diplomatas, politikas
Pareigos buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras ir Ministras pirmininkas
Alma mater Maskvos orientalistikos institutas
Žymūs apdovanojimai

Ordinas Už nuopelnus Tėvynei, Aleksandro Neviškio ordinas, Garbės ordinas, Tautų draugystės ordinas, Darbo raudonosios vėliavos ordinas, Garbės ženklo ordinas, TSRS valstybinė premija

Vikiteka Jevgenijus Primakovas

Jevgenijus Primakovas (rus. Евге́ний Макси́мович Примако́в, 1929 m. spalio 29 d. Kijeve – 2015 m. birželio 26 d. Maskvoje[1]) – tarybinis ir rusų politinis bei valstybės veikėjas, diplomatas, mokslininkas orientalistas, Rusijos mokslų akademijos akademikas. Buvęs Rusijos Užsienio reikalų ministras ir Ministras pirmininkas.

Vaikystę praleido ir vidurinę mokyklą baigė Tbilisyje. 1953 m. baigė Maskvos orientalistikos instituto arabistikos skyrių, 1956 m. – Maskvos universiteto ekonomikos fakulteto aspirantūrą, dirbo TSRS radijo laidų užsieniui valdyboje. 1962 m. pradėjo dirbti „Pravdos“ laikraščio politikos apžvalgininku, nuo 1966 m. buvo korespondentu Artimuosiuose Rytuose.

1970 m. tapo įtakingo TSRS Mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (PETS) direktoriaus pavaduotoju, nuo 1977 m. – MA Orientalistikos instituto direktoriumi. Nuo 1985 m. – PETS direktorius.

Buvo artimas M.Gorbačiovo bendražygis. 19891990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Tarybos pirmininkas, 1990–1991 m. – TSRS Prezidentinės tarybos narys, TSRS Saugumo tarybos narys. 1991 m. Rugpjūčio pučo metu viešai pasisakė prieš GKČP.

1991 m. rugsėjo mėn. paskirtas TSRS Centrinės žvalgybos tarnybos vadovu, po TSRS žlugimo 1991 m. gruodžio 26 d. tapo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi.

1996 m. sausio mėn. paskirtas Rusijos užsienio reikalų ministru. 1998 m. rugsėjo mėn. – 1999 m. gegužės mėn. buvo Rusijos Federacijos ministru pirmininku.

1999 m. gruodžio mėn. išrinktas Rusijos Valstybės dūmos trečiojo šaukimo deputatu, juo buvo iki 2001 m. Vadovavo frakcijai „Tėvynė-Visa Rusija“. Kaip „Primakovo-Lužkovo bloko“ kandidatas ruošėsi kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, tačiau planus pakeitė po B.Jelcino atsistatydinimo V.Putinui pradėjus eiti Rusijos prezidento pareigas.

2001–2011 m. vadovavo Rusijos Prekybos ir pramonės rūmams.[2]

Papildoma informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • J. Primakovas atliko tarpininko vaidmenį M. Gorbačiovui tariantis su A.Gromyka dėl palaikymo renkant naują TSKP CK Generalinį sekretorių po K.Černenkos mirties.[3]
  • 1999 m. kovo 24 d. J.Primakovas skrido su oficialiu vizitu į JAV. Skrydžio metu virš Atlanto iš JAV viceprezidento A.Goro sužinojęs, kad priimtas NATO sprendimas pradėti karinius veiksmus buvusioje Jugoslavijoje, įsakė lėktuvo ekipažui apsisukti ir grįžo į Maskvą.[4]


Politinis postas
Prieš tai:
Sergejus Kirijenka
Rusijos Federacijos Ministras pirmininkas
19981999
Po to:
Sergejus Stepašinas
Prieš tai:
Andrejus Kozyrevas
Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministras
19961998
Po to:
Igoris Ivanovas
Prieš tai:
Institucija įsteigta
Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius
19911996
Po to:
Viačeslavas Trubnikovas