Pereiti prie turinio

Makira

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ceremoninio namo stulpas (detalė Luvre, XVII a.)

Makira, anksčiau San Kristobalis – didžiausia sala Makiros-Ulavos provincijoje, Saliamono Salose. Yra į pietvakarius nuo Gvadalkanalio ir Malaitos salų ir į šiaurės vakarus nuo Renelo salos. Sala kalvota, aukščiausias taškas virš jūros lygio siekia 1250 m[1], plyti pelkynai, kuriuose veisiasi krokodilai. Salos plotas 3190,5 km²[1], gyventojų 10 000 (1999 m. duomenys). Didžiausias miestas ir sostinė yra Kirakira.

Topografinis Makiros žemėlapis

Sala apgyvendinta maždaug prieš 1400 metų. Makirą 1568 m. atrado ispanų keliautojas Alvaras de Mendanja de Neira. Nuo 1893 m. buvo Britų imperijos protektoratas ir iki 1971 m. administraciškai priklausė Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijoms.[2] 1978 m. tapo Saliamono Salų dalimi.