Pereiti prie turinio

Mandžakai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mandžakai
Mandžakės XIX a. pab.
Mandžakės XIX a. pab.
Gyventojų skaičius >210 000
Populiacija šalyse Bisau Gvinėjos vėliava Bisau Gvinėja: 1400tūkst.
Žaliojo Kyšulio vėliava Žaliasis Kyšulys: 400tūkst.
Senegalo vėliava Senegalas: 200tūkst.
Gambijos vėliava Gambija: 100tūkst.
Kalba (-os) mandžakų
Religijos prigimtinė tikyba, krikščionybė
Giminingos etninės grupės mankanjai, diolai, balančiai, papelai, felupai, bižogai ir kt.

Mandžakai (Manjaku, Manjaco, Manjaque) – Vakarų Afrikos tauta. Gyvena Bisau Gvinėjoje (prie Kašeu ir Mansoa žiočių), Žaliojo Kyšulio Salose, Senegale, Gambijoje. Kultūriškai ir kalbiškai artimi mankanjams, diolams, balančiams. Mandžakų kalba priklauso Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Atlanto-Kongo pošeimui (bakų kalbų skyriui). Tarmės: bokų, baranų-kalkusų, čuro, lundų, pejichė. Dauguma mandžakų išpažįsta prigimtinę religiją, yra katalikų (ypač Žaliojo Kyšulio Salose).

Į dabartinės Bisau Gvinėjos pakrantes mandžakai atsikėlė iš šiaurės, kur buvo išstumti mandingų. Vėliau dalis mandžakų persikėlė į vidines Bisau Gvinėjos sritis, nenutraukdami ankstesnių gimininių, ūkinių ir religinių saitų. XIX–XX a. ženklios mandžakų grupės kėlėsi į Senegalą, Gambiją ir Žaliojo Kyšulio Salas.

Žemyne daugiausia verčiasi kapline žemdirbyste (ryžiai, batatai, jamsai, medvilnė, bananai, citrusai, daržovės, pirštuotės, vietomis prekybai žemės riešutai). Užpelkėjusias vietas įsisavina įrengdami žemių dambas, saugančias nuo užliejimo. Darbuojasi universaliu kastuvu „kajendo“ (iki 3 m ilgio). Žaliojo Kyšulio Salose daugiausia dirba plantacijose. Taip pat mandžakai verčiasi gyvulininkyste (laiko kiaules, rečiau ožkas, karves), rankioja kokospalmių ir aliejinių palmių vaisius. Svarbus verslas – upinė ir jūrinė žvejyba. Amatai: puodininkystė, pynimas, medienos apdirbimas. Daug mandžakų dirba jūreiviais jūriniuose ir upiniuose laivuose.

Kaimai dideli, kupetiniai. Būstas apskritas, 5–6 m skersmens, sienos sunertos iš vytelių ir apteptos moliu, stogas aukštas, kūgiškas, žemašlaitis, iš palmių lapų. Iš portugalų perėmė stačiakampio plano namus dvišlaičiu stogu.

Mandžakų šeima didžioji, giminės linija vedama pagal tėvą. Išlikusios slaptosios draugijos, suaugusiųjų klasių sistema (iki 6).[1]

  1. Манджак,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Senegambijos istoriniai regionai ir tautos
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko)
Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai