Pigmaliono efektas
Pigmaliono efektas – socialinėje psichologijoje vartojama sąvoka,[1] apibūdinanti nuostatos įtaką socialiniam suvokimui. Nuostatos turi įtakos tiek suvokimo selektyvumui, tiek vertinimo pobūdžiui. Pigmaliono efektu vadinama save išpildanti pranašystė, arba tai, jog kažkas įvyksta todėl, kad to tikėtasi. Faktą, kad nuostatos turėjo įtakos suvokimui žmogus gali ir neigti, jo neįsisąmoninti.
Robertas Rozentalis (Robert Rosenthal) ir Lenor Džekobson (Lenore Jacobson) jo esmę pagrindė 1968 m. atliktu tyrimu.[2] Lankydamiesi pradinėse mokyklose, jie mokytojams pasakydavo, kad, tyrimų duomenimis, tam tikri mokiniai yra potencialūs pirmūnai. Faktiškai jokių intelekto ar kitokių testų su mokiniais nebuvo atlikta, o mokinių pavardės buvo pasirinktos atsitiktinai. Bet, mokytojams nenujaučiant, eksperimentuotojai sukūrė palankią nuostatą kai kurių mokinių atžvilgiu. Pasąmoningai mokytojai iš „pažymėtų“ mokinių daugiau tikėjosi, labiau juos spaudė ir daugiau su jais dirbo. Rezultatas buvo toks, kokio ir tikėtasi. Eksperimentuotojams atvykus po metų, „pažymėtųjų“ vaikų pažangumas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų vaikų pažangumo.
Tačiau šis efektas lemia ir neigiamų pasekmių. Priskiriant žmogui neigiamas savybes ir viltis, ilgainiui jis gali imti elgtis taip, kad viltis pateisintų. Kritinis periodas yra tas, kai žmogus sutinka ir priima jam priskiriamas savybes.