Pereiti prie turinio

Pilkoji žąsis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anser anser
Pilkoji žąsis (Anser anser)
Pilkoji žąsis (Anser anser)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
( Anseriformes)
Šeima: Antiniai
( Anatidae)
Gentis: Tikrosios žąsys
( Anser)
Rūšis: Pilkoji žąsis
( Anser anser)
Binomas
Anser anser
Linnaeus, 1758
Porūšiai
  • Anser anser anser Linnaeus, 1758
  • Anser anser rubrirostris Swinhoe, 1871
  • Anser anser domesticus Kerr, 1792

  Perėjimo arealas
  Žiemojimo arealas
  Introdukuota
Sinonimai
  • Anas anser Linnaeus, 1758
Anser anser

Pilkoji žąsis (Anser anser) – žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis.

Yra išskiriami 3 pilkųjų žąsų porūšiai:

Pilkoji žąsis stambokas paukštis ir yra stambiausia bei didžiausia tarp visų kitų žąsų genties paukščių. Pilkosios žasies patinai truputį didesni ir sveria daugiau už pateles.

  • Kūno ilgis: 74-91 cm.
  • Sparno ilgis: 41,2-48 cm. (patinėlių 44,7-48,2 cm, patelių 41,2-46,8 cm)
  • Sparnų tarpugalių (išskleistų sparnų tarpugalių) ilgis: 147–180 cm.
  • Uodegos ilgis: 6,2-6,9 cm.
  • Snapo ilgis: 6,4-6,9 cm.
  • Kojos ilgis: 7,1-9,3 cm.
  • Svoris: 2,16-4,56 kg – patinėliai vidutiniškai sveria 3,6 kg, kai patelės 3,2 kg.

Paplitusi beveik per visą Europą ir Tolimuosiuose Rytuose iki Japonijos jūros ir Rytų Kinijos jūros. Peri šiaurės ir vidurio Europoje, o žiemoja dažniau Europos pietuose, vakaruose, šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Paplitimas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje, nors pastebimai jų populiacija Lietuvoje auga, ypač pietinėje šalies dalyje. Nors dažniau užtinkamos Dzūkijos ežeruose (ypač Žuvinto biosferos rezervate bei jo apylinkėse) ir kai kuriuose Lietuvos žuvininkystės ūkiuose. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Migracija ir kita

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai migruojantis paukštis. Į Lietuvą perėjimui parskrenda kovo mėnesio pirmoje pusėje, o į žiemavietes išskrenta spalio antroje pusėje. Gerai plaukioja ir nardo, o jos skrydis atrodo sunkus, bet galingas. Nėra labai vikrios ant žemės, eidamos krypuoja. Būrys žąsų garsiai gagena.

Labiau mėgsta gyventi šalia didesnių ežerų, kada aplink juos yra pievų. Maitinasi ražienose, ganyklose, pievose, dideliuose apdirbamuose laukuose, pelkėse.

Jos subręsta tik 3-4 gyvenimo metais, tad vasarą ežeruose laikosi daug neperinčių šių paukščių. O subrendę paukščiai deda 4-6 kremo atspalvio baltus kiaušinius.

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. „IUCN Red List - Anser anser“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-01-14.