Pereiti prie turinio

Ravadidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
روادیان
Ravadidai
Seldžiukų vasalai nuo 1055 m.

955 – 1071
Location of
Location of
Ravadidų valstybės šiaurinės ribos 1000 m.
Sostinė Tebrizas
Valdymo forma Emyratas
Era Viduramžiai
 - Dinastijos pradžia Tebrize 955 m., 955
 - Dinastijos pabaiga 1071 m.

Ravadidai (pers. روادیان = Rawadyan) – valdovų dinastija, kilusi iš Tebrizo, valdžiusi 955–1071 m. Visą pietinį Afganistaną ji valdė 979–1054 m. Savo tautine kilme dinastija buvo kurdiška.

Ravadidų valstybės šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, Aranas, o vakaruose – Bagratidų Armėnija, rytuose ir pietuose – Gaznevidų valstybė.

Ravadidai savo kilme buvo arabai, atvykę į regioną VIII a., tačiau labai stipriai kurdizuoti. Jų protėvis Ravadas dar VIII a. paskirtas vietininku Tebrize, kur išlaikė savo giminės liniją. Dar Kalifato laikais Ravadidų giminė buvo stipri. Manoma, kad dar prieš įsigalint Sadžidams, t. y. IX a. pradžioje, Ravadidai faktiškai kontroliavo Pietinį Azerbaidžaną. Vėliau jų galios buvo nusilpnintos kitų čia valdžiusių dinastijų – Sadžidų, Salaridų, todėl apie 100 metų apie juos nieko nežinoma.

Ravadidų valstybės svarbiausi miestai

X a. viduryje, nusilpus Salaridų valdžiai, Tebrizo mieste įsiviešpatavo Ravado palikuonis Huseinas II, kuris iš naujo įtvirtino dinastiją. Jo sūnus Abulhidžas pasinaudojo suirute, kuomet Salaridų valdovas Ibrahimas paliko sostą ir 979 m. pradėjo karą prieš Salaridus. 981 m. jis nugalėjo Ibrahimą, o 984 m. galutinai užėmė visas jiems priklausiusias sritis.

Svabiausias Ravadidų priešas per visą laikotarpį buvo Bagratidų Armėnija ir Gruzija. Tiek Abulhidžas, tiek jo sūnus Mamlanas siekė pajungti šias valstybes, tačiau patyrė labai stiprų pasipriešinimą ir planų galutinai atsisakė 988 m.

Taikaus klestėjimo Ravadidų valstybė pasiekė XI a. I pusėje, valdant Vahsudanui. Tai buvo istorinių kataklizmų laikotarpis, nes Ravadidams grasino Gaznevidai pietuose (nusiaubė valstybę 1028 m.) ir tiurkai ogūzai. Vahsudanas pastarųjų didelę dalį apgyvendino savo valstybėje ir suteikė jiems labai palankias sąlygas, labai paspartindamas krašto tiurkizaciją.

1054 m. Vahsudanui nebepavyko atsilaikyti prieš naujus priešus – Seldžiukus ir teko pripažinti jų viešpatavimą. Nepaisant to, Ravadidai dar 17 m. išlaikė savo liniją, valdydami kaip Seldžiukų vasalai, kol 1071 m. sultonas Alp Arslanas panaikino valstybę.

Valdovų sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika
  • Muhammad Ibn Husain (? -apie 951 ?)
  • Husain II (955–983)
  • Abulhidž Muhammad (983–988)
  • Mamlan I (988–1019)
  • Vahsudan (Wahsudan) (1019–1054)
  • Mamlan II (1054–1071)