Pereiti prie turinio

Severouralskas

Koordinatės: 60°09′00″ š. pl. 59°56′00″ r. ilg. / 60.15000°š. pl. 59.93333°r. ilg. / 60.15000; 59.93333 (Severouralskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Severouralskas
Североуральск
            
Severouralsko cerkvė
Severouralskas
Severouralskas
60°09′00″ š. pl. 59°56′00″ r. ilg. / 60.15000°š. pl. 59.93333°r. ilg. / 60.15000; 59.93333 (Severouralskas)
Laiko juosta: (UTC+6)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Sverdlovsko sritis Sverdlovsko sritis
Įkūrimo data 1758 m. (miesto teisės – nuo 1944 m.)
Gyventojų (2010) 31 126
Altitudė 200 m
Pašto kodas 624480
Tel. kodas +7 34380
Tinklalapis www.adm-severouralsk.ru
Vikiteka Severouralskas

SeverouralskasRusijos miestas Sverdlovsko srityje, rajono administracinis centras, įsikūręs prie Vagrano upės, už 440 km į šiaurę nuo srities centro Jekaterinburgo. Artimiausia geležinkelio stotis už 8 km – Boksitai.

Severouralskas – boksitų kasybos ir perdirbimo pramonės miestas, turintis 31,1 tūkst. gyventojų (2010 m.). Miestą supa šachtininkų gyvenvietės.

Miestas pastatytas šiaurės Uralo kalnų rytinėje dalyje, plačiame slėnyje prie Obės baseinui priklausančių Vagrano ir Kolongo upių santakos. Apylinkėse dominuoja besidriekiančios kalvos, apaugusios spygliuočių mišku.

Miesto herbas iki 2003 m.

Miestas skaičiuoja savo istoriją nuo 1758 m., čia radus geležies bei vario rūdų telkinius ir įkūrus Petropavlovskio gyvenvietę. Vietiniai gyventojai taip pat užsiiminėjo aukso plovimu. 1908 m. čia buvo 624 gyventojai. 1931 m. rasti boksitų telkiniai. Naujoms statyboms kaip darbo jėga 1933 m. čia buvo perkelta iš daugelio TSRS vietų represuotų asmenų. 1944 m. Petropavlovskis pavadintas Severouralsku, prie jo prijungta eilė kaimyninių gyvenviečių, suteiktos miesto teisės.

Severouralskas - vienas iš stambiausių Rusijos boksitų pramonės centrų. 2006 m. jo šachtose iškasta 200 mln. t rūdos. Nors naudingųjų iškasenų telkiniai tėra išnaudoti 40 %, tačiau padidėjusios gavybos išlaidos dėl boksitų sunkėjančio prieinamumo mažina jų rentabilumą. Apylinkių boksitų rūdų sudėtyje esama iki 60 % aliuminio oksidų. Miesto pagrindinė įmonė – Šiaurės Uralo boksitų kasykla (Северо-Уральский Бокситовый Рудник, СУБР), kurią kontroliuoja RUSAL.

Miesto apylinkėse taip pat plėtojama geležies rūdos ir klinčių kasimo ir perdirbimo, statybinių medžiagų, miško pramonė.

Kultūra, švietimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste veikia 5 bendrojo lavinimo mokyklos, 11 darželių–lopšelių, mokykla–intenatas, meno ir dailės, profesinio mokymo mokyklos ir licėjai, tarpmokyklinis mokymo kombinatas. Taip pat atidarytas Uralo valstybinio universiteto filialas. Mieste yra kultūros klubai „Strojitel“, „Sovremennik“, kraštotyros muziejus, centrinė biblioteka. Iš kultūros paminklų pažymėtina šv. Petro ir Povilo cerkvė (1767 m.).