Pereiti prie turinio

Varėnos valsčius

Koordinatės: 54°15′š. pl. 24°33′r. ilg. / 54.25°š. pl. 24.55°r. ilg. / 54.25; 24.55
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°15′š. pl. 24°33′r. ilg. / 54.25°š. pl. 24.55°r. ilg. / 54.25; 24.55

Varėnos valsčius
Laikotarpis: 15761950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Varėna I (iki 1945),
Varėna II (1945–1950)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda Trakų apskritis (1919–1920)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1946)
Varėnos apskritis (1946–1950)

Varėnos valsčius (rus. Оранская волость, lenk. gmina Orany) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Varėna I (iki II pasaulinio karo) ir Varėna II (iki 1950 m.). Tai vienas didžiausių šalies valsčių, užėmęs kelių dabartinių seniūnijų teritoriją.

Varėnos valsčius minimas nuo 1576 m. XIX a. įkurtas Vilniaus gubernijoje.[1] XX a. tarpukariu dalis valsčiaus buvo okupuota lenkų, todėl buvo du valsčiai – Varėnos (arba Varėnos I valsčius, Lietuvos teritorijoje) ir Varėnos II valsčius (Lenkijos). 1925 m. iš dalies Varėnos I valsčiaus sudarytas Marcinkonių valsčius. II pasaulinio karo metais Lenkijai netenkant šiaurės rytinių teritorijų, abu Varėnos valsčiai sujungti Lietuvos TSR teritorijoje. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Perlojos valsčiui. Varėnos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (1 apylinkė) ir Varėnos rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 5238 428 kiemai [2] 43
1874 m. 3552 470 kiemų [3] 10 seniūnijų 39
1880 m. 4282 428 kiemai [4] 10 seniūnijų 43
1885 m. 5432 469 kiemai [5] 10 seniūnijų 43
1890 m. 6788 469 kiemai [6] 10 seniūnijų 43
1923 m. [7] 198 4893 985
1932 m. 55 4588 6 seniūnijos [8]
1949-01-01
(išsamiau)
399 11 apylinkių [9]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[15] Seniūnija, 1932 m.[16] Apylinkė, 1949 m.[17]
Babriškės Бобришское Bobrzyski Bobriškių seniūnija -
Barčiai - - - Barčių apylinkė
Barteliai Бортельское Bortele (Borciele) - -
Dainava - - - Dainavos apylinkė
Druckūnai Друцкунское Druckuny Druckūnų seniūnija Druckūnų apylinkė
Giraitė Гирайское Girajcie - Giraitės apylinkė
Jakėnai Якянское Jakańce Jokėnų seniūnija Jakėnų apylinkė
Kriviliai - - - Krivilių apylinkė
Marcinkonys Марцинканское Marcinkańce - -
Mergežeris Мергажерское Mergażery - -
Pabaronė - - - Pabaronės apylinkė
Pavarėnis - - - Pavarėnio apylinkė
Perloja Пржелайское Przełaje - -
Puodžiai - - Puodžių seniūnija Puodžių apylinkė
Sarapiniškės - - Sarapiniškių seniūnija -
Varėna I Оранское Orany Varėnos seniūnija Varėnos I apylinkė
Vydeniai - - - Vydenių apylinkė
Žiūrai Журацишское Żuraciszki - -
Iš viso: 10 seniūnijų 10 seniūnijų 6 seniūnijos 11 apylinkių

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4893 žmonės:

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1892 Vazgirdonys Kazys Lukšys, kino operatorius 1963
1904 Puodžiai Anelė Čepukienė, tautosakininkė 1980
1906 Pavardaunys Kazimieras Lukša, ekonomistas 1983
1924 Balainiai Alfonsas Basalykas, geografas 1986
1936 Pavardaunys Antanas Ališauskas, fotožurnalistas 2024
1936 Moliadugnis Vytautas Česnulis, žurnalistas, redaktorius 2022
1938 Marcinkonys Vaclovas Čiočys, matematikas
1941 Druckūnai Alicija Dranenkienė, gydytoja
1947 Grūtas Edmundas Kibirkštis, inžinierius
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 478–479 psl.
  12. Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
  13. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
  14. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 303–304 psl.
  15. Orany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 572 psl. (lenk.)
  16. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557 psl.
  17. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 181