platintu

Taip pat žr.: platintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

platintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. platintas, mot. g. platinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platintas	platinti	platinta	platintos	platinta	-
kilm.	platinto	platintų	platintos	platintų	-	-
naud.	platintam	platintiems	platintai	platintoms	-	-
gal.	platintą	platintus	platintą	platintas	-	-
įnag.	platintu	platintais	platinta	platintomis	-	-
viet.	platintame	platintuose	platintoje	platintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platintasis	platintieji	platintoji	platintosios	-	-
kilm.	platintojo	platintųjų	platintosios	platintųjų	-	-
naud.	platintajam	platintiesiems	platintajai	platintosioms	-	-
gal.	platintąjį	platintuosius	platintąją	platintąsias	-	-
įnag.	platintuoju	platintaisiais	platintąja	platintosiomis	-	-
viet.	platintajame	platintuosiuose	platintojoje	platintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. platintas, mot. g. platinta.

platintu

1. tas, kurį platino

Etimologija

<= platinti, platina, platino

---