Metidė

Metidė arba Metija ("išmintis" arba "išmintingas patarimas") graikų mitologijoje - titanidė, pirmoji garsi ir jam lygi Dzeuso žmona, Atėnės motina. Iš tikrųjų Atėnė buvo išminties dukra, ir tapo išminties ir gilios minties deivė. Metidė buvo Okeano ir Tetijos dukra. Ji taip pat buvo Poro motina.

Metidė gimė žymiai ankščiau negu Dzeusas.
Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus prarytus savo vaikus atrijo atgal.
Dzeusas sugulė su Metide, bet pabijojo pasekmių. Buvo pranašystė, kad Metidė pagimdysianti sūnų, kuris bus galingesnis net už Dzeusą. Norėdamas to išvengti Dzeusas ją apgavo įkalbėjęs pasiversti muse, kuria prarijo. Bet jau buvo per vėlu. Metidė laukėsi vaiko. Laikui einant ji pradėjo daryti savo busimai dukrai šalmą ir mantiją. Jos kalimas, kai ji gamino šalmą sukėlė Dzeusui didelį skausmą galvoje ir Prometėjas, Hefaistas, Hermis ar Palamaonas (pagal skirtingus šaltinius) kirviu suskaldė Dzeuso galvą prie Tritono upės, pagal tai Atėnė gavusi epitetą Tritogenija. Atėnė iššoko iš Dzeuso galvos, pilnai užaugusi, ginkluota ir šarvuota, ir Dzeusui nieko skausmingiau nebuvo už tą įvykį.
1979 m. Metidė, nedidelis jos vardu pavadintas Jupiterio planetos palydovas.