Pietų Dakota (angl. State of South Dakota) – 40-oji JAV valstija, esanti vidurio šiaurinėje šalies dalyje. Sostinė – Piras (Pierre). Plotas – 199,7 tūkst. km²; 895 tūkst. gyventojų (2021 m.).

Pietų Dakota
South Dakota
Pietų Dakotos vėliava Pietų Dakotos herbas
Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Piras
Apygardos 66
Oficialios kalbos anglų
Įkūrimo data 1889 m.
Gubernatorius Kristi Noem (R)
Gyventojų (2021[1]) 895 376 (46)
Plotas 199 729 km² (17)
  - vandens % 1,7 %
Tankumas (2021[1]) 4,48 žm./km² (46)
Aukščiausia vieta Harnio viršukalnė (2208 m)
ISO 3166-2 US-SD
Tinklalapis sd.gov
Vikiteka Pietų DakotaVikiteka

Valstija paskelbta 1889 m. lapkričio 2 d.

Geografija

redaguoti

Vakarinė Pietų Dakotos dalis (į vakarus nuo Misūrio upės) yra Didžiosiose lygumose, rytinė dalis – Centrinėse lygumose. Paviršius aukštėja einant iš rytų į vakarus nuo 400 m iki daugiau kaip 1100 m.[2] Pietvakariuose iškilęs Juodųjų kalnų masyvas – jame yra aukščiausia valstijos vieta Juodojo Elnio viršukalnė (Black Elk Peak, 2208 m, anksčiau vadinta Harnio viršukalne). Vakarinės dalies aukštumų paviršius vietomis labai suskaidytas erozijos, susidarę bedlendai, yra gilių kanjonų. Rytinės dalies paviršius ledyninis akumuliacinis (vyrauja periglacialinės lygumos).

 
Valstijos žemėlapis

Pietų Dakotoje būdingas vidutinių platumų žemyninis klimatas. Aukščiausia temperatūra liepą daugiau kaip +30 °C, sausį -4–6 °C, žemiausia – atitinkamai +15–17 °C ir -16–18 °C. Per metus vakarinėje dalyje iškrinta 300–400 mm kritulių, rytinėje dalyje – iki 600 mm.[2] Žiemą vakarinėje dalyje dažnai pučia šiltas ir sausas pietvakarių vėjas činukas. Vasaromis būna smarkių audrų, rytuose – ir tornadų, žiemomis neretos pūgos, lijundros.

 
Rašmoro kalno paminklas
 
Bedlendų nacionalinis parkas
 
Misūrio upė ties Janktonu
 
Žmonės su žirgais Pietų Dakotos laukuose

Valstiją maždaug per vidurį kerta Misūrio upė. Iš abiejų pusių teka jos intakai: Vait Riveris, Šajenas, Džeimsas, Didžioji Sijų upė, Didžioji upė, Bel Furšas, Moro. Yra nedidelių ežerų. Ant Misūrio sudaryta daug tvenkinių (Frensio Keiso, Šarpo, Ovahio).

Dirvožemiai lygumose daugiausia kaštonžemiai, Juoduosiuose kalnuose – kalciažemiai, juosvažemiai.[2]

Pietų Dakotos miškingumas – 4 %. Visi miškai (daugiausia spygliuočių) auga Juoduosiuose kalnuose.[3] Likusią teritoriją užima prerijos (daug kur išdirbtos), uolynai. Valstijoje daug saugomų teritorijų: Vėjų urvo nacionalinis parkas, Bedlendų nacionalinis parkas, Rašmoro kalno nacionalinis paminklas, Brangakmenių urvas, Juodųjų kalnų, Kasterio nacionaliniai miškai, Bafalo Gapo, Didžiosios upės, Fort Piro nacionalinės prerijos ir kt.

Gyventojai

redaguoti

Pietų Dakota – viena mažiausiai gyventojų turinčių ir rečiausiai gyvenamų JAV valstijų. Dauguma gyventojų susitelkę pietryčiuose, taip pat kiek tankiau gyvenami pietvakariai (Juodųjų kalnų pašlaitės). Labai retai gyvenama centrinė, ypač šiaurės vakarinė dalis.

Pietų Dakotoje, ypač centrinėje, pietvakarinėje dalyse, tebegyvena nemažai indėnų.

2020 m. etninė sudėtis:

Didžiausi miestai

redaguoti

2020 m. duomenys[4]

Ekonomika

redaguoti

Beveik viena trečioji valstijos priklauso įvairioms indėnų gentims. Daugumoje likusių teritorijų įsikūrę dideli ūkiai, kuriuose auginami galvijai, avys. Pagrindiniai Pietų Dakotos žemės ūkio produktai auginami pardavimui yra sojų pupelės, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, taip pat auginamos saulėgrąžos, sorgai. Nors valstijoje yra ir keletas kitų ekonomikos šakų, tokių kaip elektronikos pramonė, didelę dalį Pietų Dakotos ekonomikos užima mėsos gamyba, žemės ūkio produktų apdirbimas. Valstijos svarbiausia naudingoji iškasena – auksas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
  2. 2,0 2,1 2,2 Pietų Dakota. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. Forests of South Dakota, 2018, USDA
  4. USA: South Dakota, citypopulation.de

Nuorodos

redaguoti