Tautų draugystės ordinas

Tautų draugystės ordinas (rus. Орден Дружбы народов) – vienas iš TSRS valstybinių apdovanojimų. Įsteigtas 1972 m. gruodžio 17 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku, paminint TSRS įkūrimo 50-metį. Tai – vienas rečiausių ir brangiausių TSRS ordinų, išsiskiriantis savo dizainu ir sudėtinga gamyba (yra keturių sluoksnių).

Tautų draugystės ordinas

Tautų draugystės ordino juostelė
Tautų draugystės ordino juostelė
Valstybė Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Būklė nebeapdovanojama
Aprašas Atstumas tarp žvaigždės spindulio galų - 47 mm. Sidabro kiekis ordine - 38,998±1.388 g. Bendras ordino svoris - 42,9±1,8 g.
Statistika
Įsteigtas 1972 m. gruodžio 17 d.
Pirmas apdovanojimas 1972 m. gruodžio 29 d.
Paskutinis apdovanojimas 1991 m. gruodžio 21 d.
Iš viso apdovanota 72 760
Vyresnumo tvarka
Vyresnis  Darbo raudonosios vėliavos ordinas
Jaunesnis  Raudonosios Žvaigždės ordinas

Ordino eskizo autorius- dailininkas Aleksandras Žukas.

Ordino aprašymas

redaguoti

Ordinas pagamintas iš sidabro, išgaubtos penkiakampės žvaigždės formos. Paviršius paauksuotas, padengtas tamsiai raudona emale. Žvaigždė įrėminta sidabrine juostele ir penkiais besiplečiančiais auksiniais spinduliais. Žvaigždės centre pritvirtintas paauksuotas ir dviejų spalvų emale padengtas TSRS herbas. Aplink jį – sidabrinė juosta, kurioje vaizduojami rankų paspaudimai, o apačioje pritvirtinta paauksuota ir raudona emale padengta juostelė su užrašu СССР („TSRS“).

Balta emale padengto ploto tarp herbo ir rėminančios juostelės viršuje – užrašas Дружба народов („Tautų draugystė“), apačioje – žalia emale padengta lauro lapų juosta.

Ordinas žiedeliu sujungtas su muaro juostele aptraukta penkiakampe kaladėle. Muaro juostelė – 24 mm pločio, jos viduryje – 13 mm raudona juosta su dviem geltonom siaurom juostelėmis centre. Kairėje nuo raudonos juostos – mėlyna, o dešinėje – žalia 4 mm pločio juostelė. Muaro juostelės kraštai įrėminti balta 1,5 mm pločio juostele.

Atstumas tarp žvaigždės spindulio galų – 47 mm. Sidabro kiekis ordine – 38,998±1.388 g. Bendras ordino svoris – 42,9±1,8 g.

Ordino statutas

redaguoti

Ordinu galėjo būti apdovanojami:

  • TSRS piliečiai
  • įmonės, įstaigos, organizacijos, kariniai daliniai, sąjunginės ir autonominės respublikos, kraštai, sritys, autonominės sritys ir apygardos, miestai
  • užsienio šalių piliečiai.

Ordinu buvo apdovanojama už:

  • „didelį indėlį stprinant socialistinių nacijų ir tautų draugystę ir brolišką bendradarbiavimą
  • didelius pasiekimus darbe stiprinant TSRS ir sąjunginių respublikų ekonominį potencialą
  • nuopelnus stiprinant TSRS valstybingumą ir nacionalumą
  • vaisingą veiklą moksle, kultūrų artinimą ir bendradarbiavimo skatinimą, aktyvų dalyvavimą auklėjant tarybinius piliečius proletarinio internacionalizmo ir meilės bei pasiaukojimo tarybinei tėvynei dvasia
  • ypatingus nuolenus stiprinant TSRS gynybinę galią
  • didelius nuopelnus vystant brolišką socialistinių šalių draugystę ir bendradarbiavimą, taikos ir draugiškų ryšių stiprinimą“.

Statute numatyta, kad ordinas kabinamas kairėje krūtinės pusėje po Darbo raudonosios vėliavos ordino.

 
TSRS pašto ženklas su ordino atvaizdu

Apdovanotieji

redaguoti

Dauguma apdovanotųjų Tautų draugystės ordinu – įmonės, įstaigos ir visuomeninės organizacijos. Pirmieji apdovanojimai buvo suteikti 1972 m. gruodžio 29 d. – tądien TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Tautų draugystės ordinu apdovanotos visos TSRS sąjunginės ir autonominės respublikos, autonominės sritys ir nacionalinės apygardos (iš viso 53 apdovanojimai). Pirmąjį ordiną gavo Rusijos TFSR, antrąjį – Ukrainos TSR.

Pirmieji apdovanoti piliečiai – 199 civilinės aviacijos darbuotojai (1973 m. vasario mėn.). Netrukus – kovo mėn. – Tautų draugystės ordinu apdovanota pirma visuomeninė organizacija (Tarybinių moterų komitetas).

Lietuvoje šiuo ordinu buvo apdovanoti Sofija Veiverytė, Konstantinas Bogdanas, Romualdas Budrys, Mykolas Žilinskas, Pranciškus Budrius, Juozas Miltinis, Juozas Macevičius, Robertas Žulpa, LTSR Mokslų akademija, Vilniaus universitetas, Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, LTSR Valstybinė konservatorija, Panevėžio gamybinis susivienijimas „Linas“, baldų kombinatas „Vilnius“

Pirmasis užsienio pilietis, apdovanotas šiuo ordinu- Pietų Vietnamo laikinosios vyriausybės užsienio reikalų ministrė Nguen Thi Din (1973 m. kovo mėn.).

Tautų draugystės ordinu buvo apdovanojami kapitalistinių šalių kosmonautai, dalyvavę bendruose su TSRS programos „Interkosmos“ skrydžiuose.

Žinomi septyni atvejai, kai šis ordinas suteiktas antrą kartą.

Iš viso Tautų draugystės ordinas įteiktas 72 760 kartų. Paskutinis apdovanotasis – Kazachijos TSR kalnakasių ekspedicijos vadovas Kamilis Valijevas (1991 m. gruodžio 21 d.).[1]

Po TSRS žlugimo jau kaip Rusijos Federacijos ordinu buvo apdovanota 1212 piliečių. 1994 m. kovo mėn. vietoje jo įsteigtas Draugystės ordinas.

Kolekcionierių tarpe šiuo metu ordino kaina – apie 2000 Lt.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. [1] (Rusijos monetų rūmų inf.)
  2. [2] Archyvuota kopija 2011-05-05 iš Wayback Machine projekto.