Acetilenas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Acetilenas
Sinonimai
Etinas
Identifikacija
CAS numeris 74-86-2
ChemSpider 6086
UNII OC7TV75O83
UN numeris 1001 (ištirpintas)
KEGG C01548
ChEBI 27518
InChI 1S/C2H2/c1-2/h1-2H
Cheminė informacija
Cheminė formulė C2H2
Molinė masė 26,04 g mol−1
SMILES C#C
Rūgštingumas (pKa) 25
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis 1,097 kg m−3
Išvaizda
Lydymosi t° −80,8 °C, 192,4 K, −113,4 °F
Virimo t° −84 °C, 189 K, -119 °F (sublimacija esant 1 atm)
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

4
1
3
 
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma linijinė
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298 226,88 kJ/mol
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Acetilenas, dar kitaip vadinamas etinu, – organinė cheminė medžiaga, priskiriama angliavandenilių grupės alkinų klasei, sudaryta iš dviejų vandenilio ir dviejų anglies atomų, tarpusavyje susijungusių trivalente jungtimi. Dėl šios priežasties tai yra nesotusis angliavandenilis. Šią medžiagą pirmą kartą aptiko airių chemijos profesorius Edmundas Davis 1836 m. Vėliau, 1860 m., ją dar kartą aptiko prancūzų chemikas Mercellin Berthelor ir pavadino acetilenu.

Pagrindinė žaliava acetileno gamybai yra kalcio karbonatas (CaCO3) ir anglis. Kalcio karbonatas pirmiausia paverčiamas kalcio oksidu, o anglis koksuojama. Tuomet, reaguojant šioms dviem medžiagoms, gaunamas kalcio karbidas ir anglies monoksidas:

 

Kalcio karbidas tam tikru metodu reaguodamas su vandeniu sudaro acetileną ir kalcio hidroksidą. Šią reakciją 1862 m. atrado vokiečių chemikas Frydrichas Vohleris (Friedrich Wöhler).

 

Kalcio karbido sintezė vyksta tik aukštoje, apie 2000 °C temperatūroje.

Acetilenas taip pat gaminamas dalinai deginant metaną arba krekinguojant naftą.

Cheminės savybės

redaguoti
 
Acetileno degimas (branduolio temperatūra 2621°С)

Normaliomis sąlygomis acetilenas yra bespalvės, mažai tirpios vandenyje lengvesnės už orą dujos.

Vandenyje, kuriame yra gyvsidabrio druskų ir kitų katalizatorių, sudaro acto aldehidą (acetaldehidą).

Daugiau nei 400 °C temperatūroje (kuri yra gana maža anlgiavandeniliams), prasideda pirolizė. Pagrindiniai reakcijos produktai - dimerizuotas vinilacetilenas ir benzenas. 900 °C temperatūroje pagrindinis reakcijos produktas - suodžiai.

Acetileno polimerizacija kartu su Ziegler-Natta katalizatoriais sukuria poliacetileno grandinėlę. Tai buvo pirmasis atrastas organinis puslaidininkis. Reakcija su jodu sukuria labai laidžią medžiagą.

Naudojimas

redaguoti
 
Acetileno lempa

Didžioji dalis pagaminamo acetileno naudojama kitų cheminių elementų sintezei. Maždaug penktadalis – suvirinimo ir pjovimo darbams acetileną deginant.

Acetilenas pasižymi itin aukšta liepsnos temperatūra - apie 3300 °C, ir išskiria 11,8 kJ/g šilumos (palyginimo lentelė). Acetilenas yra trečias pagal liepsnos temperatūrą iš bendrai naudojamų medžiagų. Pirmos dvi - cyanogen (4525 °C) ir dicyanoacetylene (4990 °C).

Kartais acetilenas naudojamas acetileno lempoms, kurios pritaikomos šachtose ar tyrinėjant urvus. Lempose acetilenas gaunamas iš rezervuaro lašinant vandenį ant kalcio karbido (CaC2) granulių.