Kalendžinai
Kalendžinų bėgikas Vilsonas Kipsangas Kiprotičas
Kalendžinų bėgikas Vilsonas Kipsangas Kiprotičas
Gyventojų skaičius >6,6 mln.
Populiacija šalyse Kenijos vėliava Kenija: 6,358 mln.
Tanzanijos vėliava Tanzanija: ~100000
Ugandos vėliava Uganda: ~2740000
Kalba (-os) kalendžinų
Religijos prigimtinė tikyba, krikščionybė
Giminingos etninės grupės karamodžongai, tesai, masajai, turkanai, samburai

Kalendžinai – Rytų Afrikos tauta, priklausanti nilotams. Gyvena Kenijoje: Centrinio kalnyno vakariniuose ir šiauriniuose šlaituose, Kerijo slėnyje. Yra šiek tiek gyvenančių Tanzanijoje ir Ugandoje. Populiacija – virš 6 mln. žmonių (XX a. II pusėje – 3,25 mln.). Trečioji pagal gyventojų skaičių Kenijos tauta. Kalba kalendžinų kalba, priskiriama nilotinėms kalboms (Rytų Sudano kalbos < Nilo-Sacharos kalbos). Dauguma išpažįsta tradicinę tikybą, yra krikščionių.

Teritorija ir įvairovė

redaguoti

Kalendžinų teritorija užima vakarinę Kenijos dalį į vakarus nuo Didžiojo Riftinio slėnio, iki pat Ugandos sienos (8 buvusios Lūžio slėnio provincijos apskritis). Jie taip pat gyvena Ugandoje, aplink Elgono kalną. Į pietvakarius nuo kalendžinų gyvena luo, luhjai ir kusijai. Į pietryčius driekiasi savanos, kuriose gyvena masajai. Rytuose gyvena kikujai ir samburu. Šiauriniai kalendžinų kaimynai yra turkanai, šiaurės vakaruose – tesai ir karamodžongai.

Tradiciškai visa teritorija dalinama į teritorinius vienetus emet. Smulkiausias teritorinis vienetas yra kokwet – kelių gyvenviečių bendruomenė.

Sudaro 11 subgrupių: kipsigiai, marakvetai, nandžiai, pokotai, sabaotai, tugenai, sebėjai, keijai, čereganiai, ogiekai, terikai, lembai ir segverai. Skiriasi atskirų genčių kultūra – pvz., nandžiai kultūriškai labiau panašūs į masajus, o pokotai – į karamodžongus.[1]

Kultūra

redaguoti

Kalendžinų etnogenezė susijusi su gyvulių augintojų migracijomis XIV–XVII a. iš Etiopijai priklausančių Turkanos ežero pakrančių. Dabartinėje Kenijoje vyksta kalendžinų konsolidacija.

 
Kalendžinų (žmonos) trobelė. Nairobio muziejus

Kalendžinai verčiasi klajokline ir pusiau klajokline gyvulininkyste (galvijai, ožkos, avys). Nandžiai, kipsigisai ir kai kurie kiti taip pat verčiasi žemdirbyste (sorgai, soros).

Tradicinis būstas – trobelė, ręsta iš vytelių, dengta žolių stogu.

Tradicinei kalendžinų tikybai būdingas protėvių kultas, totemizmas.

Kalendžinai pasižymi savo sportiškumu: beveik pusė Kenijai atstovaujančių bėgikų yra kilę iš šios tautos (kalendžinai, kurie yra savo rungčių čempionai: Pamela Dželimo, Polas Tergatas, Vilsonas Kipsangas, Kipčogė Keinas ir kt.).[2][3]

Šaltiniai

redaguoti