Nauru: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Istorija: guanas |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
telKodas=+674 |
telKodas=+674 |
||
}} |
}} |
||
'''Nauru''' – sala ir valstybė [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]],<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/nauru/ ''Nauru'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-01-26.</ref><ref>{{Cite web|title=Nauru|url=https://www.britannica.com/place/Nauru|access-date=2022-01-26|website=www.britannica.com}}</ref> |
'''Nauru''' ({{na|Naoero}}), oficialiai vadinama '''Nauru Respublika''' ({{na|Repubrikin Naoero}}), – sala ir valstybė [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]],<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/nauru/ ''Nauru'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-01-26.</ref><ref>{{Cite web|title=Nauru|url=https://www.britannica.com/place/Nauru|access-date=2022-01-26|website=www.britannica.com}}</ref> mažiausia pasaulio [[respublika]], mažiausia [[salų valstybė]] ir trečia mažiausia nepriklausoma valstybė pagal plotą po [[Vatikanas|Vatikano]] ir [[Monakas|Monako]]. |
||
Nuo pat pradžių apgyvendinta [[mikronezija|mikroneziečių]] ir [[polinezija|polineziečių]], XIX a. pab. buvo aneksuota kaip [[Vokietija|Vokietijos]] kolonija, o po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] tapo [[mandatinė teritorija|mandatine teritorija]], valdoma [[Australija|Australijos]], [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo [[Japonija]], o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. iškovojo nepriklausomybę. |
Nuo pat pradžių apgyvendinta [[mikronezija|mikroneziečių]] ir [[polinezija|polineziečių]], XIX a. pab. buvo aneksuota kaip [[Vokietija|Vokietijos]] kolonija, o po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] tapo [[mandatinė teritorija|mandatine teritorija]], valdoma [[Australija|Australijos]], [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo [[Japonija]], o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. iškovojo nepriklausomybę. |
||
Šalis yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]], [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] ir [[Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių sandrauga|Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių sandraugos]] narė. |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
{{ |
{{pagr|Mikronezijos istorija|Nauru istorija}} |
||
Manoma, kad salos pavadinimas kilo iš nauriečių kalbos žodžio ''Anáoero'', reiškiančio „einu į paplūdimį“. |
Manoma, kad salos pavadinimas kilo iš nauriečių kalbos žodžio ''Anáoero'', reiškiančio „einu į paplūdimį“. |
||
| Eilutė 63: | Eilutė 65: | ||
== Politinė sistema == |
== Politinė sistema == |
||
{{ |
{{pagr|Nauru politinė sistema}} |
||
| ⚫ | Nauru yra [[parlamentas|parlamentinė]] [[respublika]]. Valstybės galva – [[prezidentas]]. Parlamente yra 18 narių, renkamų trejiems metams. 15 iš 18 dabartinio parlamento narių – nepartiniai. Nauru turi tris politines partijas: [[Nauru demokratų partija]], [[Pirmiausia Nauru]] ir [[Centro partija (Nauru)|Centro partija]]. |
||
== Užsienio politika == |
|||
{{pagr|Nauru užsienio politika}} |
|||
{{pagr|Lietuvos–Nauru santykiai}} |
|||
Po nepriklausomybės [[1968 m.]] šalis tapo [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] ypatingąja nare, o pilnateise nare tapo 1999 metais.<ref name="UN">{{cite web |url=http://www.un.int/nauru/overview.html |title=Republic of Nauru Permanent Mission to the United Nations |access-date=10 May 2006 |publisher=Jungtinės Tautos |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20060818033559/http://www.un.int/nauru/overview.html |archive-date=2006 m. rugpjūčio 18 d}}</ref> 1991 m. šalis buvo priimta į [[Azijos vystymo bankas|Azijos vystymo banką]], o 1999 m. — į [[JTO]].<ref>{{cite web |url=http://www.commonwealth-of-nations.org/Nauru/Organisations/Nauru_in_the_Commonwealth |access-date=2012 m. birželio 18 d. |title=Nauru in the Commonwealth |publisher=Tautų Sandrauga |archive-url=https://web.archive.org/web/20101123030347/http://www.commonwealth-of-nations.org/Nauru/Organisations/Nauru_in_the_Commonwealth |archive-date=2010 m. lapkričio 23 d |url-status=live }}</ref> Taip pat Nauru yra Pietų Ramiojo vandenyno regiono aplinkosaugos programos, Pietų Ramiojo vandenyno komisijos ir Pietų Ramiojo vandenyno taikomų žemės mokslų komisijos narė.<ref>{{cite web |url=https://2009-2017.state.gov/outofdate/bgn/nauru/111187.htm |publisher=US State Department |title=Nauru (04/08) |year=2008 |access-date=2012 m. birželio 17 d}}</ref> [[2021 m.]] vasarį, motyvuodamos Mikronezijos regiono diskriminavimu, Nauru kartu su [[Maršalo Salos|Maršalo Salomis]], [[Kiribatis|Kiribačiu]] ir [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis]] paskelbė formaliai pasitrauksiančios iš [[Ramiojo vandenyno salų forymas|Ramiojo vandenyno salų forumo]] po to, kai jo sekretoriumi buvo išrinktas [[Kuko Salos|Kuko Salų]] atstovas [[Henry Puna|Henris Puna]].<ref name=":2">{{cite web|date=2021 m. vasario 9 d|title=Five Micronesian countries leave Pacific Islands Forum|url=https://www.rnz.co.nz/international/pacific-news/436039/five-micronesian-countries-leave-pacific-islands-forum|access-date=2021 m. vasario 9 d|publisher=RNZ}}</ref><ref name=":3">{{cite web|date=2021 m. vasario 8 d|title=Pacific Islands Forum in crisis as one-third of member nations quit|url=https://www.theguardian.com/world/2021/feb/09/pacific-islands-forum-in-crisis-as-one-third-of-member-nations-quit|access-date=2021 m. vasario 9 d|work=The Guardian}}</ref> |
|||
[[File:Nauru cadet police on training exercise (2).jpg|thumb|Nauru policijos kadetai.]] |
|||
Nauru yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, neturinti ginkluotų pajėgų. Jas iš dalies atstoja civiliams pavaldžios nedidelės policijos pajėgos.<ref name="CIA"/> Tarp Nauru ir Australijos pasirašyta neformali sutartis, pagal kurią Australija atsakinga už Nauru gynybą.<ref name="CIA">{{cite web|author=Central Intelligence Agency |authorlink=Central Intelligence Agency |publisher=[[The World Factbook]] |title=Nauru |url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/nauru/ |year=2015 |access-date=2015 m. birželio 5 d}}</ref> [[2005 m.]] rugsėjį tarp Australijos ir Nauru pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas, pagal kurį Australija teikia Nauru finansinę ir techninę paramą. Tai reiškia, kad Australija per finansų sekretorių padedanti parengti šalies biudžetą, siunčianti patarėjus sveikatos ir švietimo klausimais. Už tai Nauru sutiko savo teritorijoje apgyvendinti prieglobsčio Australijoje ieškotojus iki tol, kol bus patenkinti šių prašymai atvykti į Australiją.<ref name=DFAT>{{cite web |publisher=[[Australijos užsienio reikalų ir prekybos departamentas]] |url=http://www.dfat.gov.au/geo/nauru/nauru_brief.html |title=Republic of Nauru Country Brief |date=2005 m. lapkritis |access-date=2006 m. gegužės 2 d |archive-url=https://web.archive.org/web/20141006070651/http://www.dfat.gov.au/geo/nauru/nauru_brief.html |archive-date=2014 m. sausio 6 d |url-status=dead }}</ref> Nauru savo oficialia valiuta naudoja [[Australijos doleris|Australijos dolerį]].<ref name=state>{{cite web |url=https://2009-2017.state.gov/r/pa/ei/bgn/16447.htm |title=Background Note: Nauru |publisher=Rytu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalų biuras (JAV)|date=2005 m. rugsėjis |access-date=2006 m. gegužės 11 d}}</ref> |
|||
Nauru nekart pasipelnė iš savo, kaip JTO narės, pozicijos santykiuose su [[Taivanas|Taivanu]] (oficialiai [[Kinijos Respublika]]) ir [[Kinijos Liaudies Respublika]] (Kinijos LR), pripažindama tai vieną, tai kitą pusę. Viena vertus, 2002 m. liepos 21 d. Nauru pasirašė sutartį, kuria užmezgami diplomatiniai santykiai su Kinijos LR, už tai mainais iš pastarosios gaudama 130 mln. JAV dolerių.<ref name="harding">{{Cite news |author=Harding, Luke |url=https://www.theguardian.com/world/2009/dec/14/nauro-recognises-abkhazia-south-ossetia |title=Tiny Nauru struts world stage by recognising breakaway republics |newspaper=[[The Guardian]] |date=2009 m. gruodžio 14 d |access-date=2010 m. birželio 22 d |archive-url=https://web.archive.org/web/20091217092833/http://www.guardian.co.uk/world/2009/dec/14/nauro-recognises-abkhazia-south-ossetia |archive-date=2009 m. gruodžio 17 d|url-status=live }}</ref> Į tai reaguodama Kinijos Respublika po dviejų dienų nutraukė diplomatinius santykius su Nauru. Tačiau jau [[2005 m.]] [[gegužės 14]] d. Nauru atkūrė diplomatinius santykius su Kinijos Respublika.<ref>{{cite news |url=http://www.taipeitimes.com/News/front/archives/2005/05/15/2003254718 |newspaper=Taipei Times |date=2005 m. gegužės 15 d |title=Nauru switches its allegiance back to Taiwan from China |author=Su, Joy |access-date=2012 m. birželio 18 d |archive-url=https://web.archive.org/web/20121002225907/http://www.taipeitimes.com/News/front/archives/2005/05/15/2003254718 |archive-date=2012 m. spalio 2 d|url-status=live }}</ref>, oficialiai nutraukdama santykius su Kinijos LR tų pačių metų gegužės 31 d.<ref>{{cite web |url=http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-136916820/china-officially-severs-diplomatic.html |publisher=Asia Africa Intelligence Wire |date=2005 m. gegužės 31 d|access-date=2012 m. birželio 18 d |title=China officially severs diplomatic ties with Nauru |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20130511235518/http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-136916820/china-officially-severs-diplomatic.html |archive-date=2013 m. gegužės 11 d}}</ref> Nepaisant to, Kinijos LR atstovaujantis biuras saloje lieka neuždarytas.<ref>{{cite web |url=http://www.gov.cn/misc/content_162880.htm |title=Chinese Embassy in Nauru |access-date=2012 m. birželio 18 d|date=2006 m. sausio 18 d |publisher=Gov.cn |archive-url=https://web.archive.org/web/20120825171440/http://www.gov.cn/misc/content_162880.htm |archive-date=25 August 2012 |url-status=live }}</ref> |
|||
[[2008 m.]] Nauru buvo pripažinusi [[Kosovas|Kosovo]] nepriklausomybę (pripažinimą atšaukė [[2019 m.]] [[lapkričio 13]] d.<ref name="mfa.gov.rs">{{Cite web|url=http://www.mfa.gov.rs/en/press-service/statements/19099-the-republic-of-nauru-becomes-the-17th-country-to-revoke-its-recognition-of-kosovo|title=The Republic of Nauru becomes the 17th country to revoke its recognition of Kosovo|website=www.mfa.gov.rs|access-date=2019-12-11}}</ref>). [[2009 m.]] šalis tapo ketvirtąja valstybe po [[Rusija|Rusijos]], [[Nikaragva|Nikaragvps]] ir [[Venesuela|Venesuelos]], pripažinusi nuo [[Sakartvelas|Sakartvelo]] atsiskyrusią [[Abchazija|Abchaziją]], mainais už tai iš Rusijos sulaukusi 50 mln. JAV dolerių humanitarinės paramos.<ref name=harding/> Nuo to laiko tarp Nauru ir Abchazijos būta keli aukšto lygio vizitai, Nauru atstovai bent kartą stebėjo Abchazijos prezidento rinkimus. Tais pačiais metais Nauru pripažino ir [[Pietų Osetija|Pietų Osetiją]]. 2008 m. liepos 15 d. Nauru vyriausybė paskelbė 9 mln. dolerių vertės uosto rekonstrukcijos projektą, finansuotą iš Rusijos gautos paramos. Pati vyriausybė neigė, kad gauta parama susijusi su šalies vykdoma Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo politika.<ref>{{cite news |url=http://www.rnzi.com/pages/news.php?op=read&id=54715 |title=Nauru expects to earn more from exports after port upgrade with Russian aid |date=2010 m. liepos 15 d|work=Radio New Zealand International |access-date=2010 m. liepos 15 d |archive-url=https://web.archive.org/web/20110904093506/http://www.rnzi.com/pages/news.php?op=read&id=54715 |archive-date=2011 m. rugsėjo 4 d |url-status=live }}</ref> |
|||
Lietuva su Nauru [[Lietuvos–Nauru santykiai|diplomatinius santykius]] yra užmezgusi nuo [[2011 m.]] [[2022 m.]] duomenimis, tarp valstybių nevykdoma jokia ekonominė veikla ir nėra akredituotų atstovų. |
|||
| ⚫ | Nauru yra [[parlamentas|parlamentinė]] [[respublika]]. Valstybės galva – [[prezidentas]]. Parlamente yra 18 narių renkamų trejiems metams. 15 iš 18 dabartinio parlamento narių – nepartiniai. Nauru turi tris politines partijas: [[Nauru demokratų partija]], [[Pirmiausia Nauru]] ir [[Centro partija (Nauru)|Centro partija]]. |
||
== Administracinis suskirstymas == |
=== Administracinis suskirstymas === |
||
{{ |
{{pagr|Nauru apygardos}} |
||
[[Vaizdas:NauruApygardos.jpg|thumb|right|200px|Nauru žemėlapis]] |
[[Vaizdas:NauruApygardos.jpg|thumb|right|200px|Nauru žemėlapis]] |
||
Nauru padalinta į 14 administracinių apygardų: |
Nauru padalinta į 14 administracinių apygardų: |
||
| Eilutė 109: | Eilutė 126: | ||
Nauriečiai yra kilę iš [[Polinezija|Polinezijos]] ir [[Mikronezija|Mikronezijos]] jūrininkų, kurie tikėjo moterų dievybe Eijebong ir žemės dvasia, saloje – Buitani. Dvi iš dvylikos vietinių genties grupių išnyko XX a. Angam dieną (laikoma spalio 12 d.) švenčiamas Nauru išsivadavimas po Antrojo Pasaulinio karo, kuris sumažino vietinių gyventojų skaičių mažiau kaip iki 1500 žmonių. Dėl kolonijų ir vakarų įtakos išstumiamos vietinės kultūros. Keli senieji papročiai yra išsaugoti ir dar taikomos kai kurios tradicinės muzikos, meno, amatų ir žvejybos formos. |
Nauriečiai yra kilę iš [[Polinezija|Polinezijos]] ir [[Mikronezija|Mikronezijos]] jūrininkų, kurie tikėjo moterų dievybe Eijebong ir žemės dvasia, saloje – Buitani. Dvi iš dvylikos vietinių genties grupių išnyko XX a. Angam dieną (laikoma spalio 12 d.) švenčiamas Nauru išsivadavimas po Antrojo Pasaulinio karo, kuris sumažino vietinių gyventojų skaičių mažiau kaip iki 1500 žmonių. Dėl kolonijų ir vakarų įtakos išstumiamos vietinės kultūros. Keli senieji papročiai yra išsaugoti ir dar taikomos kai kurios tradicinės muzikos, meno, amatų ir žvejybos formos. |
||
Čia nėra kasdienių naujienų leidinių, bet yra keli savaitraščiai ar dvisavaitraščiai, įskaitant ''Suvestinė'', ''Centrinės Žvaigždės Naujienos'' ir ''Nauru Kronika''. Yra vietinė Nauru televizijos stotis (NTV), kuri transliuoja programas iš [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]], ir nekomercinė Nauru radijo stotis, kuri gaudo bangas iš [[Australija|Australijos]] radijo ir ''BBC''. |
Čia nėra kasdienių naujienų leidinių, bet yra keli savaitraščiai ar dvisavaitraščiai, įskaitant ''Suvestinė'', ''Centrinės Žvaigždės Naujienos'' ir ''Nauru Kronika''. Yra vietinė Nauru televizijos stotis (NTV), kuri transliuoja programas iš [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]], ir nekomercinė Nauru radijo stotis, kuri gaudo bangas iš [[Australija|Australijos]] radijo ir ''[[BBC]]''. |
||
Australiškas futbolas yra labai populiari Nauru sporto šaka. Čia yra elitinė šalies lyga su septyniomis komandomis. Visos rungtynės vyksta salos stadione, ''Linkbelto ovale''. Nauru taip pat populiarūs sportiniai žaidimai – kriketas, golfas, buriavimas, tenisas ir paprastas futbolas. Nauru bendradarbiauja su Britanijos tautų sandrauga ir dalyvauja Vasaros Olimpinėse Žaidynėse, kur geriausiai sekasi sunkioji atletika. Marcus Stephen – žymus medalininkas, kuris buvo išrinktas į parlamentą [[2003]] m., [[2007]] m. išrinktas Nauru prezidentu. |
Australiškas futbolas yra labai populiari Nauru sporto šaka. Čia yra elitinė šalies lyga su septyniomis komandomis. Visos rungtynės vyksta salos stadione, ''Linkbelto ovale''. Nauru taip pat populiarūs sportiniai žaidimai – kriketas, golfas, buriavimas, tenisas ir paprastas futbolas. Nauru bendradarbiauja su Britanijos tautų sandrauga ir dalyvauja Vasaros Olimpinėse Žaidynėse, kur geriausiai sekasi sunkioji atletika. Marcus Stephen – žymus medalininkas, kuris buvo išrinktas į parlamentą [[2003]] m., [[2007]] m. išrinktas Nauru prezidentu. |
||
22:08, 13 vasario 2022 versija
| |||||
 Nauru žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | nauriečių, anglų | ||||
| Sostinė | Jarenas | ||||
| Didžiausias miestas | Jarenas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Parlamento pirmininkas • - |
Lionel Aingimea Marcus Stephen - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
21 km2 (190) - | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
10 301 (226) 632,71 žm./km2 (8) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2005 (progn.) 0,06 mlrd. $ (191) 5 000 $ (100) | ||||
| Valiuta | Australijos doleris | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +12 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Įsigaliojo
|
nuo Australijos 1968 m. sausio 31 d. | ||||
| Interneto kodas | .nr | ||||
| Šalies tel. kodas | +674 | ||||
Nauru (naur. Naoero), oficialiai vadinama Nauru Respublika (naur. Repubrikin Naoero), – sala ir valstybė Ramiajame vandenyne,[1][2] mažiausia pasaulio respublika, mažiausia salų valstybė ir trečia mažiausia nepriklausoma valstybė pagal plotą po Vatikano ir Monako.
Nuo pat pradžių apgyvendinta mikroneziečių ir polineziečių, XIX a. pab. buvo aneksuota kaip Vokietijos kolonija, o po Pirmojo pasaulinio karo tapo mandatine teritorija, valdoma Australijos, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo Japonija, o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. iškovojo nepriklausomybę.
Šalis yra Jungtinių Tautų, Tautų Sandraugos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių sandraugos narė.
Istorija
Manoma, kad salos pavadinimas kilo iš nauriečių kalbos žodžio Anáoero, reiškiančio „einu į paplūdimį“.
Maždaug prieš 3000 metų saloje pirmieji apsigyveno polineziečiai ir melaneziečiai. Vietiniai gyventojai buvo susiskirstę į 12 klanų, vertėsi žvejyba, kokosų, pandanų vaisių rinkimu.
Pirmieji europiečiai saloje pasirodė 1798 metais, kuomet čia atplaukė britų ekspedicija, vadovaujama Džono Firno. Jūrininkas salą pavadino „Maloniąja sala“ (angl. Pleasant Island). Vėliau čia apsilankydavo banginių medžiotojų, prekybininkų laivai, europiečiai prekiaudavo su vietiniais, pasipildydavo gėlo vandens atsargas. Nauriečiai įsigiję šaunamųjų ginklų sukėlė Nauru genčių karą (1878–1888 m.), kurio metu žuvo ~500 žmonių.
Nuo 1888 metų sala (tada vadinta Nawodo ar Onawero) aneksuota Vokietijos ir priskirta Maršalų salų protektoriatui. Vokiečiai nutraukė genčių karą, vienos genties karalius Aveida tapo vyriausiu salos karaliumi. 1888 m. į Nauru atvyko ir krikščionių misionieriai.
1906 metais tada vokiečiams tebepriklausiusioje saloje pradėti išgauti fosfatai (guanas) – pagrindinis pajamų šaltinis iki XX amžiaus galo. Kasybą atliko britų bendrovė. 1914 m., pasidėjus I pasauliniam karui salą užėmė Australija, o kasyklos pelną dalijosi su britais ir Naująja Zelandija. 1921 m. dėl gripo epidemijos žuvo 230 žmonių, buvo išplitusi tuberkuliozė. 1923 m. Tautų Lyga suteikė Australijai mandatą valdyti Nauru.
1940 m. vokiečiai ėmė atakuoti iš Nauru fosfatus gabenančius laivus, o 1942 m. rugpjūčio 26 d. japonai okupavo Nauru. Japonai saloje nutiesė aerodromą, 1200 naurečių išvežė priverstiniam darbui į Čiuko salas. 1945 m. rugsėjo 13 d. amerikiečiai išstūmė japonus iš Nauru, į salą grąžinti 737 Čiuke išgyvenę nauriečiai. Nuo 1947 m., JTO paskyrimu, salą bendrai valdė Australija, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė.
1966 m. sala gavo autonomiją, o 1968 metais paskelbė nepriklausomybę. Pirmuoju prezidentu tapo Hameras De-Roburtas. 1970 m. fosfatų kasyklą iš britų perėmė vietinė bendrovė „Nauru Phosphate Corporation“. Didelės pajamos iš fosfatų gavybos netrukus pavertė salą viena turtingiausių regiono valstybių, o pagal BVP rodiklį 1 gyventojui užėmė 2 vietą pasaulyje (po JAE). XX a. pab. fosfatų ištekliai išseko, didžioji salos dalis liko iškasinėta, be natūralios gamtos, o šalis patyrė bankrotą. 1989 m. Nauru padavė į teismą Australiją dėl jos valdymo metais padarytos žalos gamtai, australai iš dalies atstatė salos kraštovaizdį.
1999 m. Nauru tapo JTO nare. Per Nauru bankus buvo vykdomos finansinės aferos, todėl JAV netrukus nutraukė transakcijas. 2001 m. į salą buvo atgabenti Australijoje prieglobstį siekę gauti Afganistano pabėgėliai. 2003 m. jie sukėlė streiką ir buvo nugabenti į Australiją. Nauru taip pat pagarsėjo kaip šalis, už „finansinę paramą“ pripažįstanti nepriklausomybės siekiančias valstybes. 2005 m. bankrutavo „Air Nauru“ bendrovė ir sala beveik metus buvo pasiekiama tik laivu. Vėliau su taivaniečių parama susisiekimas atstatytas.
Politinė sistema
Nauru yra parlamentinė respublika. Valstybės galva – prezidentas. Parlamente yra 18 narių, renkamų trejiems metams. 15 iš 18 dabartinio parlamento narių – nepartiniai. Nauru turi tris politines partijas: Nauru demokratų partija, Pirmiausia Nauru ir Centro partija.
Užsienio politika
Po nepriklausomybės 1968 m. šalis tapo Tautų Sandraugos ypatingąja nare, o pilnateise nare tapo 1999 metais.[3] 1991 m. šalis buvo priimta į Azijos vystymo banką, o 1999 m. — į JTO.[4] Taip pat Nauru yra Pietų Ramiojo vandenyno regiono aplinkosaugos programos, Pietų Ramiojo vandenyno komisijos ir Pietų Ramiojo vandenyno taikomų žemės mokslų komisijos narė.[5] 2021 m. vasarį, motyvuodamos Mikronezijos regiono diskriminavimu, Nauru kartu su Maršalo Salomis, Kiribačiu ir Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis paskelbė formaliai pasitrauksiančios iš Ramiojo vandenyno salų forumo po to, kai jo sekretoriumi buvo išrinktas Kuko Salų atstovas Henris Puna.[6][7]
Nauru yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, neturinti ginkluotų pajėgų. Jas iš dalies atstoja civiliams pavaldžios nedidelės policijos pajėgos.[8] Tarp Nauru ir Australijos pasirašyta neformali sutartis, pagal kurią Australija atsakinga už Nauru gynybą.[8] 2005 m. rugsėjį tarp Australijos ir Nauru pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas, pagal kurį Australija teikia Nauru finansinę ir techninę paramą. Tai reiškia, kad Australija per finansų sekretorių padedanti parengti šalies biudžetą, siunčianti patarėjus sveikatos ir švietimo klausimais. Už tai Nauru sutiko savo teritorijoje apgyvendinti prieglobsčio Australijoje ieškotojus iki tol, kol bus patenkinti šių prašymai atvykti į Australiją.[9] Nauru savo oficialia valiuta naudoja Australijos dolerį.[10]
Nauru nekart pasipelnė iš savo, kaip JTO narės, pozicijos santykiuose su Taivanu (oficialiai Kinijos Respublika) ir Kinijos Liaudies Respublika (Kinijos LR), pripažindama tai vieną, tai kitą pusę. Viena vertus, 2002 m. liepos 21 d. Nauru pasirašė sutartį, kuria užmezgami diplomatiniai santykiai su Kinijos LR, už tai mainais iš pastarosios gaudama 130 mln. JAV dolerių.[11] Į tai reaguodama Kinijos Respublika po dviejų dienų nutraukė diplomatinius santykius su Nauru. Tačiau jau 2005 m. gegužės 14 d. Nauru atkūrė diplomatinius santykius su Kinijos Respublika.[12], oficialiai nutraukdama santykius su Kinijos LR tų pačių metų gegužės 31 d.[13] Nepaisant to, Kinijos LR atstovaujantis biuras saloje lieka neuždarytas.[14]
2008 m. Nauru buvo pripažinusi Kosovo nepriklausomybę (pripažinimą atšaukė 2019 m. lapkričio 13 d.[15]). 2009 m. šalis tapo ketvirtąja valstybe po Rusijos, Nikaragvps ir Venesuelos, pripažinusi nuo Sakartvelo atsiskyrusią Abchaziją, mainais už tai iš Rusijos sulaukusi 50 mln. JAV dolerių humanitarinės paramos.[11] Nuo to laiko tarp Nauru ir Abchazijos būta keli aukšto lygio vizitai, Nauru atstovai bent kartą stebėjo Abchazijos prezidento rinkimus. Tais pačiais metais Nauru pripažino ir Pietų Osetiją. 2008 m. liepos 15 d. Nauru vyriausybė paskelbė 9 mln. dolerių vertės uosto rekonstrukcijos projektą, finansuotą iš Rusijos gautos paramos. Pati vyriausybė neigė, kad gauta parama susijusi su šalies vykdoma Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo politika.[16]
Lietuva su Nauru diplomatinius santykius yra užmezgusi nuo 2011 m. 2022 m. duomenimis, tarp valstybių nevykdoma jokia ekonominė veikla ir nėra akredituotų atstovų.
Administracinis suskirstymas
Nauru padalinta į 14 administracinių apygardų:
Geografija
Nauru yra maža, ovalo formos sala Ramiojo vandenyno pietuose, 42 km į pietus nuo pusiaujo. Sala yra apsupta koralų rifų, neapsaugota nuo potvynių ir pilna kalnų. Rifai sudaro ribą tarp gilio vandenyno ir smėlėto paplūdimio. Rifų buvimas kliudo jūrų uosto įkūrimui, nors 16 dirbtinių kanalų padaryti tarp rifų leidžia mažiems laivams įplaukti į salą. Koralų uolos yra apsupusios centrinį plokščiakalnį, kuris saloje yra žinomas kaip Aukščiausia viršūnė. Aukščiausias plokščiakalnio viršūnės taškas siekia 65 m virš jūros lygio. Vienintelis derlingas plotas yra siauras pakrantės ruožas (150–300 m), kur veši kokosų palmės. Salą supančią Buado lagūną išlaiko bananai, ananasai, daržovės, pandanų medžiai ir vietiniai kietmedžiai, tokie kaip puiklapiai. Salos gyventojai yra susitelkę pakrantės ruože ir aplink Buado lagūną.
Nauru buvo vienas iš trijų daugiausiai turinčių fosfatų uolų salų Ramiajame vandenyne (kitos Banaba Kiribatyje ir Maktėja Prancūzų Polinezijoje), tačiau fosfatų rezervai yra beveik išnaudoti. Fosfatų gavyba centriniame plokščiakalnyje paliko nederlingą plotą nelygių klinties viršūnių, kurių aukštis siekia net daugiau kaip 15 m.
Demografija
2006 m. pabaigoje sala turėjo 9265 gyventojus. 96 procentai kalba nauriečių kalba namuose. Saloje yra daug imigrantų iš Kiribačio ir Tuvalu. Oficiali Nauru yra kalba nauriečių. Anglų kalba naudojama versle. Vidutinė gyvenimo trukmė – 58 m. tarp vyrų ir 65 m. tarp moterų. Raštingumas saloje – 97 %.
Kultūra
Nauriečiai yra kilę iš Polinezijos ir Mikronezijos jūrininkų, kurie tikėjo moterų dievybe Eijebong ir žemės dvasia, saloje – Buitani. Dvi iš dvylikos vietinių genties grupių išnyko XX a. Angam dieną (laikoma spalio 12 d.) švenčiamas Nauru išsivadavimas po Antrojo Pasaulinio karo, kuris sumažino vietinių gyventojų skaičių mažiau kaip iki 1500 žmonių. Dėl kolonijų ir vakarų įtakos išstumiamos vietinės kultūros. Keli senieji papročiai yra išsaugoti ir dar taikomos kai kurios tradicinės muzikos, meno, amatų ir žvejybos formos.
Čia nėra kasdienių naujienų leidinių, bet yra keli savaitraščiai ar dvisavaitraščiai, įskaitant Suvestinė, Centrinės Žvaigždės Naujienos ir Nauru Kronika. Yra vietinė Nauru televizijos stotis (NTV), kuri transliuoja programas iš Naujosios Zelandijos, ir nekomercinė Nauru radijo stotis, kuri gaudo bangas iš Australijos radijo ir BBC.
Australiškas futbolas yra labai populiari Nauru sporto šaka. Čia yra elitinė šalies lyga su septyniomis komandomis. Visos rungtynės vyksta salos stadione, Linkbelto ovale. Nauru taip pat populiarūs sportiniai žaidimai – kriketas, golfas, buriavimas, tenisas ir paprastas futbolas. Nauru bendradarbiauja su Britanijos tautų sandrauga ir dalyvauja Vasaros Olimpinėse Žaidynėse, kur geriausiai sekasi sunkioji atletika. Marcus Stephen – žymus medalininkas, kuris buvo išrinktas į parlamentą 2003 m., 2007 m. išrinktas Nauru prezidentu.
Tradicinis darbas yra užkrėstų paukščių gaudymas, kai jie grįžta su pašarais iš jūros. Per saulėlydį, žmonės sustoja pajūryje, pasirengę gaudyti parskrendančius paukščius su kilpavirvėmis. Nauriečių kilpavirvė yra pagaminta iš lanksčios virvės su svarmeniu gale. Kai paukštis priartėja kilpavirve smūgiuojama virš jo ir paukštis nukrinta ant žemės. Taip paukščiai sugaunami, verdami ir valgomi.
Kita informacija
Šaltiniai
- ↑ Nauru. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-26.
- ↑ „Nauru“. www.britannica.com. Nuoroda tikrinta 2022-01-26.
- ↑ „Republic of Nauru Permanent Mission to the United Nations“. Jungtinės Tautos. Suarchyvuotas originalas 2006 m. rugpjūčio 18 d. Nuoroda tikrinta 10 May 2006.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2006-08-18 siūlomas (pagalba) - ↑ „Nauru in the Commonwealth“. Tautų Sandrauga. Suarchyvuota iš originalo 2010 m. lapkričio 23 d. Nuoroda tikrinta 2012 m. birželio 18 d..
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2010-11-23 siūlomas (pagalba) - ↑ „Nauru (04/08)“. US State Department. 2008. Nuoroda tikrinta 2012 m. birželio 17 d.
- ↑ „Five Micronesian countries leave Pacific Islands Forum“. RNZ. 2021 m. vasario 9 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. vasario 9 d.
- ↑ „Pacific Islands Forum in crisis as one-third of member nations quit“. The Guardian. 2021 m. vasario 8 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. vasario 9 d.
- ↑ 8,0 8,1 Central Intelligence Agency (2015). „Nauru“. The World Factbook. Nuoroda tikrinta 2015 m. birželio 5 d.
- ↑ „Republic of Nauru Country Brief“. Australijos užsienio reikalų ir prekybos departamentas. 2005 m. lapkritis. Suarchyvuotas originalas 2014 m. sausio 6 d. Nuoroda tikrinta 2006 m. gegužės 2 d.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ „Background Note: Nauru“. Rytu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalų biuras (JAV). 2005 m. rugsėjis. Nuoroda tikrinta 2006 m. gegužės 11 d.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ 11,0 11,1 Harding, Luke (2009 m. gruodžio 14 d). „Tiny Nauru struts world stage by recognising breakaway republics“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 2009 m. gruodžio 17 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. birželio 22 d.
{{cite news}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2009-12-17 siūlomas (pagalba) - ↑ Su, Joy (2005 m. gegužės 15 d). „Nauru switches its allegiance back to Taiwan from China“. Taipei Times. Suarchyvuota iš originalo 2012 m. spalio 2 d. Nuoroda tikrinta 2012 m. birželio 18 d.
{{cite news}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2012-10-02 siūlomas (pagalba) - ↑ „China officially severs diplomatic ties with Nauru“. Asia Africa Intelligence Wire. 2005 m. gegužės 31 d. Suarchyvuotas originalas 2013 m. gegužės 11 d. Nuoroda tikrinta 2012 m. birželio 18 d.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2013-05-11 siūlomas (pagalba) - ↑ „Chinese Embassy in Nauru“. Gov.cn. 2006 m. sausio 18 d. Suarchyvuota iš originalo 25 August 2012. Nuoroda tikrinta 2012 m. birželio 18 d.
- ↑ „The Republic of Nauru becomes the 17th country to revoke its recognition of Kosovo“. www.mfa.gov.rs. Nuoroda tikrinta 2019-12-11.
- ↑ „Nauru expects to earn more from exports after port upgrade with Russian aid“. Radio New Zealand International. 2010 m. liepos 15 d. Suarchyvuota iš originalo 2011 m. rugsėjo 4 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. liepos 15 d.
{{cite news}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2011-09-04 siūlomas (pagalba)
Nuorodos
- Nauru – pragaru virtęs rojus Archyvuota kopija 2012-11-02 iš Wayback Machine projekto., Apleisti.lt, 2011-09-18; Auksinė varpa.lt Archyvuota kopija 2011-01-01 iš Wayback Machine projekto., 2009-12-23.
| ||||||||