Michel Ney: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 17:22, 29 sausio 2024 versija

Mišelis Nėjus pranc. Michel Ney

M. Nėjus

Michel Ney herbas

Gimė	1769 m. sausio 10 d. Saarlouis, Saro kraštas
Mirė	1815 m. gruodžio 7 d. (46 metai) Paryžius
Palaidotas (-a)	Per Lašezo kapinės

Veikla	Prancūzijos maršalas, Napoleono karų dalyvis

Vikiteka	Michel Ney

Mišelis Nėjus (pranc. Michel Ney), 1769 m. sausio 10 d. Saarlouis mieste – 1815 m. gruodžio 7 d.) – kunigaikštis de Elchingeno, taip pat prancūzų karys, vėliau maršalas.^[1] Pasižymėjo Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu ir Napoleono karų laikotarpiu. Buvo vienas iš 18 Prancūzijos maršalų, kurie gavo šį laipsnį, kaudamiesi Napoleono pusėje.

Biografija

Saaro žemės 1947 m. išleistas pašto ženklas. Autorius Vytautas Kazimieras Jonynas

Gimė 1769 m. sausio 10 d. Saarlouis mieste, tuomet priklausiusiame Prancūzijai, dabartiniame Vokietijos Saro krašte. 1788 m. pradėjo tarnauti eiliniu husarų pulke. Netrukus užsitarnavo narsaus kavaleristo šlovę. Drąsą demonstravo ir per revoliucijos karus. 1792 m. Nėjui buvo suteiktas leitenanto laipsnis, jis tapo generolo Lamaršo adjutantu. 1792–1794 m. kovėsi Šiaurės armijos gretose. 1796 m. tapo brigados, o 1799 m. divizijos generolu. 1802 m. Mišelis Nėjus, tarpininkaujant Žozefinai Bonapart, vedė jos dukters Hortenzijos artimą draugę Luizą Olgą Aglaj. Po šios santuokos Nėjus suartėjo su Bonapartų-Boharnė klanu. 1805 m. tapo Didžiosios armijos 6-ojo korpuso vadu. Pasižymėjo mūšiuose prie Elchingeno, Jėnos, Eilau ir kt. Prie Elchingeno (1805.10.14) pats asmeniškai vadovavo dviejų pulkų atakai per Dunojų. Nors pasipriešinimas buvo aršus, Nėjui pavyko užimti Elchingeno abatiją ir Ober Elchingeno kaimą. Draugų ir kareivių Nėjus buvo vadinamas „Narsiausiu iš narsiausių“. Napoleonas taip yra pasakęs apie jį: „Tai liūtas, o ne žmogus!“. 1808 m. vadovavo 6-ajam Ispanijos armijos korpusui. Prieš pat prasidedant žygiui į Rusiją 1812 m. Napoleonas paskyrė Nėjų Didžiosios armijos 3-iojo korpuso vadu. Maršalas Nėjus – vienas pagrindinių Borodino mūšio herojų.

Gruodžio 13 d. vadovavo paskutiniam mūšiui Lietuvoje, prie Kauno, kur jam pavyko kelioms valandoms sulaikyti Rusijos armijos judėjimą. 1814 m. Nėjus ryžosi pareikšti Napoleonui Bonapartui, kad armija atsisako paklusti imperatoriaus įsakymams. Atėjus į valdžią Burbonams, užėmė aukštą padėtį armijoje, buvo apipiltas karališkomis malonėmis. 1814 m. Nėjui buvo suteiktas Prancūzijos pero titulas, jis vadovavo Didžiosios armijos kavalerijai – kirasyrams, dragūnams, raitiesiems jėgeriams ir ulonams. Tų metų gegužės mėn. tapo 6-osios karinės apygardos gubernatoriumi. Kai ištremtas Napoleonas 1815 m. išsilaipino Prancūzijoje, pažadėjo karaliui Liudvikui XVIII atvežti Bonapartą, „geležiniame narve“.

Tačiau vėliau Nėjus palaikė Prancūzijon grįžusio imperatoriaus pusę. Kai Napoleonas suformavo savuosius Perų rūmus, ten perėjo ir Nėjus. Per mūšį prie Vaterlo gavo Napoleono įsakymą bet kokia kaina užimti La-ė-Sent poziciją. Po didelių pastangų jam pavyko užimti šią svarbią poziciją – anglams tai buvo pats kritiškiausias mūšio momentas.

Kai Napoleonas antrą kartą neteko sosto, Nėjus buvo suimtas ir rugpjūčio 19 d. uždarytas Konsjerži kalėjime Paryžiuje. Karo teismas (jam vadovavo maršalas Žanas Batistas Žurdanas, nariai maršalai André Masséna, Mortjė, Ožero), pareiškė, kad dėl savo nekompetencijos negali nuspręsti šios bylos baigties ir perdavė Nėjaus bylą Perų palatai. Čia karvedys buvo nuteistas mirties bausme ir 1815 m. gruodžio 7 d. sušaudytas.

Palaidotas Per Lašezo kapinėse Paryžiuje.

Šaltiniai

↑ Ney Michel (Mišelis Nė, Nėjus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 194 psl.

[1] Ney Michel (Mišelis Nė, Nėjus). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 194 psl.

[1]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 | vardas = Mišelis Nėjus<br>{{fr|Michel Ney}}
 |fonas= aca
-| paveikslėlis = Michelney1.jpg
+| paveikslėlis = Marechal Ney.jpg
 | paveikslėlio apibūdinimas = M. Nėjus
 | paveikslėlio dydis = 170px
-| Herbas =Blason Michel Ney (1769-1815).svg
+| Herbas =Blason Michel Ney (1769-1815) duc d'Elchingen.svg
 | Herbo pavadinimas =Michel Ney herbas
-| gimimo data  = {{Gimė|1769|1|10|}}
+| gimimo data  = {{Gimė|1769|01|10|}}
 | gimimo vieta = Saarlouis, [[Saro kraštas]]
-| mirties data  = {{Mirė|1815|6|12|1769|1|10|}}
+| mirties data  = {{Mirė|1815|12|7|1769|01|10|}}
-| mirties vieta = [[Paryžius]]
+| mirties vieta = [[Paryžius]]| palaidotas =[[Per Lašezo kapinės]]
 | sutuoktinis =
 | tėvai =
@@ Eilutė 28: / Eilutė 28: @@
 }}
-'''Mišelis Nėjus''' ({{fr|Michel Ney}}), [[1769]] m. [[sausio 10]] d. Saarlouis mieste – [[1815]] m. [[birželio 12]] d.) – kunigaikštis [[de Elchingenas|de Elchingeno]], taip pat [[Prancūzija|prancūzų]] karys, vėliau [[maršalas]]. Pasižymėjo [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] laikotarpiu ir [[Napoleono karai|Napoleono karų]] laikotarpiu. Buvo vienas iš 18 [[Prancūzijos maršalas|Prancūzijos maršalų]], kurie gavo šį laipsnį, kaudamiesi [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] pusėje.
+'''Mišelis Nėjus''' ({{fr|Michel Ney}}), [[1769]] m. [[sausio 10]] d. Saarlouis mieste – [[1815]] m. [[gruodžio 7]] d.) – kunigaikštis [[de Elchingenas|de Elchingeno]], taip pat [[Prancūzija|prancūzų]] karys, vėliau [[maršalas]].<ref>{{VLE|XVI|194||Ney Michel (Mišelis Nė, Nėjus)}}</ref> Pasižymėjo [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] laikotarpiu ir [[Napoleono karai|Napoleono karų]] laikotarpiu. Buvo vienas iš 18 [[Prancūzijos maršalas|Prancūzijos maršalų]], kurie gavo šį laipsnį, kaudamiesi [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] pusėje.
 == Biografija ==
 [[Vaizdas:Saar 1947 237 Marschall-Ney-Denkmal, Saarlouis.jpg|thumb|127px|left|Saaro žemės 1947 m. išleistas pašto ženklas. Autorius [[Vytautas Kazimieras Jonynas]]]]
-Gimė [[1769]] m. [[sausio 10]] d. Saarlouis mieste, tuomet priklausiusiame Prancūzijai, dabartiniame [[Vokietija|Vokietijos]] [[Saro kraštas|Saro krašte]]. [[1788]] m. pradėjo tarnauti [[eilinis|eiliniu]] [[husarai|husarų]] [[pulkas|pulke]]. Netrukus užsitarnavo narsaus [[kavalerija|kavaleristo]] šlovę. Drąsą demonstravo ir per [[Didžioji Prancūzų revoliucija|revoliucijos karus]]. [[1792]] m. Nėjui buvo suteiktas [[leitenantas|leitenanto]] laipsnis, jis tapo [[generolas|generolo]] Lamaršo [[Adjutantas|adjutantu]]. [[1792]]–[[1794]] m. kovėsi Šiaurės armijos gretose. [[1796]] m. tapo [[brigada|brigados]], o [[1799]] m. [[divizija|divizijos]] [[generolas|generolu]]. [[1802]] m. Mišelis Nėjus, tarpininkaujant Žozefinai Bonapart, vedė jos dukters Hortenzijos artimą draugę Luizą Olgą Aglaj. Po šios santuokos Nėjus suartėjo su Bonapartų-Boharnė klanu. [[1805]] m. tapo Didžiosios armijos 6-ojo [[korpusas|korpuso]] vadu. Pasižymėjo mūšiuose prie Elchingeno, Jenos, Eilau ir kt. Prie Elchingeno (1805.10.14) pats asmeniškai vadovavo dviejų pulkų atakai per [[Dunojus|Dunojų]]. Nors pasipriešinimas buvo aršus, Nėjui pavyko užimti Elchingeno [[abatija|abatiją]] ir Ober Elchingeno kaimą. Draugų ir kareivių Nėjus buvo vadinamas „''Narsiausiu iš narsiausių''“. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas]] taip yra pasakęs apie jį: „''Tai liūtas, o ne žmogus !''“. [[1808]] m. vadovavo 6-ajam [[Ispanija|Ispanijos]] armijos korpusui.
+Gimė [[1769]] m. [[sausio 10]] d. Saarlouis mieste, tuomet priklausiusiame Prancūzijai, dabartiniame [[Vokietija|Vokietijos]] [[Saro kraštas|Saro krašte]]. [[1788]] m. pradėjo tarnauti [[eilinis|eiliniu]] [[husarai|husarų]] [[pulkas|pulke]]. Netrukus užsitarnavo narsaus [[kavalerija|kavaleristo]] šlovę. Drąsą demonstravo ir per [[Didžioji Prancūzų revoliucija|revoliucijos karus]]. [[1792]] m. Nėjui buvo suteiktas [[leitenantas|leitenanto]] laipsnis, jis tapo [[generolas|generolo]] Lamaršo [[Adjutantas|adjutantu]]. [[1792]]–[[1794]] m. kovėsi Šiaurės armijos gretose. [[1796]] m. tapo [[brigada|brigados]], o [[1799]] m. [[divizija|divizijos]] [[generolas|generolu]]. [[1802]] m. Mišelis Nėjus, tarpininkaujant [[Žozefina Bogarnje|Žozefinai Bonapart]], vedė jos dukters Hortenzijos artimą draugę Luizą Olgą Aglaj. Po šios santuokos Nėjus suartėjo su Bonapartų-Boharnė klanu. [[1805]] m. tapo Didžiosios armijos 6-ojo [[korpusas|korpuso]] vadu. Pasižymėjo mūšiuose prie Elchingeno, [[Jėnos mūšis|Jėnos]], Eilau ir kt. Prie Elchingeno (1805.10.14) pats asmeniškai vadovavo dviejų pulkų atakai per [[Dunojus|Dunojų]]. Nors pasipriešinimas buvo aršus, Nėjui pavyko užimti Elchingeno [[abatija|abatiją]] ir Ober Elchingeno kaimą. Draugų ir kareivių Nėjus buvo vadinamas „''Narsiausiu iš narsiausių''“. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas]] taip yra pasakęs apie jį: „''Tai liūtas, o ne žmogus!''“. [[1808]] m. vadovavo 6-ajam [[Ispanija|Ispanijos]] armijos korpusui.
 Prieš pat prasidedant žygiui į [[Rusija|Rusiją]] [[1812]] m. Napoleonas paskyrė Nėjų Didžiosios armijos 3-iojo korpuso vadu. Maršalas Nėjus – vienas pagrindinių [[Borodino mūšis|Borodino mūšio]] herojų.
 [[Vaizdas:Louvre-peinture-francaise-Ney-a-Kowno-p1020309.jpg|thumb|240px|left|Nėjus kautynėse prie [[Kaunas|Kauno]]]]
-[[Gruodžio 13]] d. vadovavo paskutiniam mūšiui [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Kaunas|Kauno]], kur jam pavyko kelioms valandoms sulaikyti Rusijos armijos judėjimą. [[1814]] m. Nėjus ryžosi pareikšti Napoleonui Bonapartui, kad armija atsisako paklusti [[imperatorius|imperatoriaus]] įsakymams. Atėjus į valdžią [[Burbonai|Burbonams]], užėmė aukštą padėtį armijoje, buvo apipiltas karališkomis malonėmis. 1814 m. Nėjui buvo suteiktas Prancūzijos pero titulas, jis vadovavo Didžiosios armijos [[kavalerija]]i – [[Kirasirai|kirasyrams]], [[dragūnai|dragūnams]], raitiesiems jėgeriams ir [[Ulonai|ulonams]]. Tų metų [[gegužė]]s mėn. tapo 6-osios [[karinė apygarda|karinės apygardos]] [[gubernatorius|gubernatoriumi]]. Kai ištremtas Napoleonas [[1815]] m. išsilaipino [[Prancūzija|Prancūzijoje]], pažadėjo [[Prancūzijos karalius|karaliui]] [[Liudvikas XVIII|Liudvikui XVIII]] atvežti Bonapartą, „geležiniame narve“.
+[[Gruodžio 13]] d. vadovavo paskutiniam mūšiui [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Kaunas|Kauno]], kur jam pavyko kelioms valandoms sulaikyti [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos armijos]] judėjimą. [[1814]] m. Nėjus ryžosi pareikšti Napoleonui Bonapartui, kad armija atsisako paklusti [[imperatorius|imperatoriaus]] įsakymams. Atėjus į valdžią [[Burbonai|Burbonams]], užėmė aukštą padėtį armijoje, buvo apipiltas karališkomis malonėmis. 1814 m. Nėjui buvo suteiktas Prancūzijos pero titulas, jis vadovavo Didžiosios armijos [[kavalerija]]i – [[Kirasirai|kirasyrams]], [[dragūnai|dragūnams]], raitiesiems jėgeriams ir [[Ulonai|ulonams]]. Tų metų [[gegužė]]s mėn. tapo 6-osios [[karinė apygarda|karinės apygardos]] [[gubernatorius|gubernatoriumi]]. Kai ištremtas Napoleonas [[1815]] m. išsilaipino [[Prancūzija|Prancūzijoje]], pažadėjo [[Prancūzijos karalius|karaliui]] [[Liudvikas XVIII|Liudvikui XVIII]] atvežti Bonapartą, „geležiniame narve“.
 Tačiau vėliau Nėjus palaikė Prancūzijon grįžusio imperatoriaus pusę. Kai Napoleonas suformavo savuosius Perų rūmus, ten perėjo ir Nėjus. Per mūšį prie [[Vaterlo mūšis|Vaterlo]] gavo Napoleono įsakymą bet kokia kaina užimti La-ė-Sent poziciją. Po didelių pastangų jam pavyko užimti šią svarbią poziciją – [[anglai|anglams]] tai buvo pats kritiškiausias mūšio momentas.
-Kai Napoleonas antrą kartą neteko sosto, Nėjus buvo suimtas ir [[rugpjūčio 19]] d. uždarytas Konsjerži [[Kalėjimas|kalėjime]] [[Paryžius|Paryžiuje]]. Karo teismas (jam vadovavo [[maršalas]] Žanas Batistas Žurdanas, nariai maršalai [[André Masséna]], Mortjė, Ožero), pareiškė, kad dėl savo nekompetencijos negali nuspręsti šios bylos baigties ir perdavė Nėjaus bylą Perų palatai.
+Kai Napoleonas antrą kartą neteko sosto, Nėjus buvo suimtas ir [[rugpjūčio 19]] d. uždarytas Konsjerži [[Kalėjimas|kalėjime]] [[Paryžius|Paryžiuje]]. Karo teismas (jam vadovavo [[maršalas]] Žanas Batistas Žurdanas, nariai maršalai [[André Masséna]], Mortjė, Ožero), pareiškė, kad dėl savo nekompetencijos negali nuspręsti šios bylos baigties ir perdavė Nėjaus bylą Perų palatai. Čia karvedys buvo nuteistas mirties bausme ir [[1815]] m. [[gruodžio 7]] d. sušaudytas.
-[[1815]] m. [[birželio 12]] d. karvedys buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.
 Palaidotas [[Per Lašezas|Per Lašezo]] kapinėse Paryžiuje.
+== Šaltiniai ==
+{{Išnašos}}
 {{Napoleono maršalai}}