Personifikacija

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Personifikacija arba įasmeninimas (lot. persona – asmuo + facio – darau) – metaforos rūšis – daiktų, gyvosios arba negyvosios gamtos reiškinių, abstrakčių sąvokų sudvasinimas, sužmoginimas. Stilistinė personifikacijos funkcija artima psichologiniam paralelizmui: žmogaus išgyvenimas, dvasinė būsena perteikiama gamtos reiškinių vaizdiniais. Personifikacija yra vienas svarbiausių poezijos tropų.^[1]

Daug personifikacijų liaudies dainose, kur personifikacijos dažniausiai susijusios su mitologija, antropomorfizmu. Pvz., „Saulė močiutė kraitelį krovė“.

Personifikacija dar vadinama prozopopėja, tačiau pastarosios reikšmė truputį platesnė.^[2]

Šaltiniai

↑ personifikacija(parengė Regina Koženiauskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).
↑ Personifikacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 570 psl.

[1] rsonifikacija(parengė Regina Koženiauskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).

[2] Personifikacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 570 psl.

[1]

[2]