Kazlų Rūda
Kazlų Rūda | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kazlų Rūdos bažnyčia | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kazlų Rūdos savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 6 950 | |||||||||||||||
Altitudė | 95 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-69083 | |||||||||||||||
Vikiteka | Kazlų Rūda | |||||||||||||||
|
Kazlų Rūda – miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos.
Stovi medinė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1925 m.), stogastulpis Kazlų giminės garbei (autorius Vytautas Aputis), paminklas tremtiniams. Yra paštas (LT-69083), miško muziejus (1983 m. jį atidarė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija), miesto parkas (pradėtas kurti tarpukario iš jauno pušynėlio), tautodailės skulptūrų ansamblis.
Geografija
Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi beveik lygias dalis. Virš geležinkelio 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje pėsčiųjų viadukas. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, ligoninė; pietinėje yra Miško muziejus, Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Valstybės saugomas 9 ha Kazlų Rūdos parkas. Apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Kazlų Rūdos aerodromas.
|
Istorija
Pilviškių inventoriuje 1737 m. minima Kazlos deguto varykla (2 šeimos). Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1744 m. Pilviškių parapijos sąrašuose, kai čia pradėta lydyti rūda, XIX a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies.
1861 m. per 2 km nuo Kazlų Rūdos kaimo, prie geležinkelio Lentvaris–Virbalis pastatyta geležinkelio stotis, prie jos ėmė kurtis miestelis. Per 1863 m. sukilimą 1863 m. vasario 2 d. ties Kazlų Rūda, prie Čystos Būdos įvyko vienos didžiausių kautynių. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, J. Žilinskas. 1911 m. geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 m. veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgus. 1915 m. vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį. 1922–1926 m. miestelis išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus, veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai.
1923 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla. 1927 m. įsteigta vasarvietė. Per 1941 m. Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 m. vasarą miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 m. vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 m. pabaigoje Kazlų Rūdos apylinkėse, MGB duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės. 1983–1987 m. buvo rengiama LKBK medžiaga.
Miesto teises gyvenvietė gavo 1950 m., įsteigtas visuomeninis muziejus. 1996 m. patvirtintas Kazlų Rūdos herbas. Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kazlų Rūdos kronika“. [reikalingas šaltinis]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1918–1919 m. | Kazlų Rūdos valsčiaus centras | Marijampolės apskritis | |
1919–1931 m. | Antanavo valsčius | ||
1931–1950 m. | Kazlų Rūdos valsčiaus centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras | Kazlų Rūdos rajono centras | Kauno sritis |
1953–1954 m. | |||
1954–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
1962–1973 m. | Kapsuko (Marijampolės) rajonas | ||
1973–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras | ||
1995–1999 m. | Kazlų Rūdos seniūnijos centras | Marijampolės rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
1999– | Kazlų Rūdos savivaldybės centras |
Pavadinimo kilmė
Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVI amžiuje iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla (ar Kazlas; apsigyveno 2 šeimos, 5 ar 6 ar 7 broliai), kurio vardu ir buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Pavardė ir dabar pasitaiko Sūduvoje.
Dėl komponento Rūda nėra visiškai aišku. Žinoma, kad jis susijusi su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Nors tai ir panašūs žodžiai, tačiau anksčiau jie turėjo gana skirtingą reikšmę: rudnia – „balų rūdos apdorojimo vieta“ (baltarusių ir lenkų kilmės), o rūda – „žaliava, iš kurios gaminama geležis, balų rūda“ (lietuviškos kilmės). Tikėtina, kad kuriantis Kazlų šeimoms čia būta pelkių rūdos, kurios gavyba ir vertėsi Kazlai. Atvykę į gyvenvietę Kazlai ėmėsi balų rūdos verslo. Gyvenvietė imta vadinti Kazlo rūda. Kai numirė Kazlas, įmonę ėmė valdyti Kazlienė, o gyvenvietę pavadino Kazlienės rūda. Kai ji numirė, gyvenvietė pavadinta Kazlų Rūda.
Ekonomika
Kazlų Rūdoje išplėtotas pirminis medienos apdirbimas (bendrovė „Kazlų medis“, "Juodeliai", "Kirvilė", "Jūrės medis"), medienos drožlių plokščių („Girių bizonas“, „Kronolitas“), mėsos produktų ("Medonos mėsa", Lelešienės įmonė), tekstilės gaminių Э(„Vip“), biologinio kuro („BioNovus“) gamyba, veikia šiluminės energetikos įrenginių bendrovė „Kazlų Rūdos metalas“, Kazlų Rūdos verslo inkubatorius. Yra Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras, kuriame atidarytas Miško muziejus.
Miestų partnerystė
Miestas | Šalis |
Fromborkas | Lenkija |
Gusevas | Rusija |
Koriukovka | Ukraina |
Lvuvekas | Lenkija |
Zondershauzenas | Vokietija |
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- K. Griniaus gimnazija
- specialioji internatinė mokykla
- 2 pagrindinės mokyklos:
- Kazlų Rūdos pradinė mokykla
- Savivaldybės viešoji biblioteka
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m. | |||||||
1827 m. | 1883 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[1] | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
233 | 455 | 771 | 1 338 | 3 478 | 4 308 | ||
1974 m.[2] | 1976 m.[3] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
5 300 | 6 000 | 6 312 | 7 715 | 7 401 | - | ||
|
Žymūs žmonės
Kazlų Rūdoje gimė:
- Laimutė Marija Abraitytė, pedagogė, politinė veikėja.
- Remigijus Adomaitis, pedagogas ir chorvedys.
- Gediminas Akelaitis, gydytojas, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Algirdas Ališauskas (1961), muzikos mokytojas, Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos „Elma“ direktorius.
- Leonardas Bakaitis, pedagogas, karininkas, pulkininkas.
- Aldona Balutienė, gydytoja, Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Audrius Brūzga, diplomatas, ambasadorius.
- Algimantas Bučinskas, inžinierius mechanikas, sporto veikėjas.
- Rytis Cicinas,
- Kazys Grinius, Kazlų Rūdos apylinkėse gimęs Lietuvos prezidentas. Jo vardu pavadinta miesto gimnazija, gimnazijos kieme pastatytas stogastulpis (autoriai Vytautas Aputis ir Algirdas Ališauskas).
- Audrius Kabašinskas, matematikas, KTU docentas.
- Irena Lunskienė, Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- Gintas Mocevičius, miškininkystės inžinierius.
- Stasys Motiejūnas, kino ir teatro režisierius, aktorius.
- Aldonas Pupkis, kalbininkas. Išleido knygą „Kazlų Rūdos šnektos žodynas“.
- Rimvydas Turčinskas, gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Leonas Ulevičius, pedagogas, choro dirigentas.
- Aidas Vaišnora, inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Gediminas Vaišnora, pedagogas, sporto, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Mantas Varaška, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Rolandas Vosylius, gydytojas, savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Rimvydas Žigaitis, kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas.
Sportas
- Aitas-MIA Kazlų Rūda (futbolas)
Šaltiniai
- ↑ Kazlų Rūda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 109 psl.
- ↑ Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 418 psl.
- ↑ Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 277
- Kazlų Rūda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 247 psl.
Nuorodos
|