Pereiti prie turinio

Aleska

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Aliaska)
Aleska
Valstėjė
vieliava Antspouds
Aleskas vieliava Aleskas antspouds
Santrompa: AK
JAV žemielapės so išrīškėnta Aleskas valstėjė
JAV žemielapės so išrīškėnta Aleskas valstėjė
Oficiali ruoda {{{OfficialLang}}}
Suostėnė Džuns
Dėdliausis miests Ankorėdžos
Largest metro area {{{LargestMetro}}}
Pluots (1-a)
Vėsos 1 717 855 km²
Ondou 13,77 %
Gīventuoju (47-a)
Gīventuoju sk. ( m.) 626 932
Tonkoms 0,42 gyv./km² (50-a)
Aukštausė vėita Makinlė kalns (6193,7 m)
Gobernatorios Sean Parnell (R)
Čiesa zuona UTC-9/-8
Ėnternetėnė svetainė www.alaska.gov

Aleska vuo Aliaska (onglėškā: Alaska) - dėdliausė, bat retiausē apgīvėnta JAV valstėjė, rītūs tor robežio so Kanada.

Azėjės i Šiaurės Amerėka par Aleskas terėtuorėjė pėrmė žmuonės atējė prīš 15-40 tūkstontiu metu. Eskėmā ė aleutā Aliaskuo pradiejė gīvent prīš 3-8 tūkstontius metu. Pėrms euruopėitis čėštās atplaukė 1741 m. ė tas bova V. J. Berings. 1784 m. ikorta pėrmuojė rosu gīvenvėitė, 1799 m. ikorta Rosėjės ė Amerėkas bendruovė, katra faktėnā ligė 1867 m. kontruoleva prekība kailēs ė mediuojėma. 1867 m. kuova 30 d. Rosėjė pardavė JAV Aleska ož 7,2 mln. JAV duoleriu (pu 2 cėntos ož kuožna akra). XIX omžiaus 9 dešimtemtie bova rasta auksa, prasidiejė auksa karštėnė, atvažiava šmuots koluonėstu, grētā ėšplėta akonuomėkas vīstīmasės. 1884 m. Aleska palėka gubernatuorė valduoma apīgarda, 1903 m. nustatīts robežios so Kanada, nū 1912 m. patapa terituorėjė. 1959 m. Aleska palėka JAV valstėjė.

Valstėjės akonuomėkuo glabnė īr nėptas, kalnakasības, dėrbības, turėzma sektuorē. Aleskuo ėškasama 1/4 vėsuos JAV ėškasamas nėptas.

2008 metās Aleskuo gīvena 686293 žmuonis.