keliauti

Lithuanian

Etymology

Verbal formation from kẽlias (“road, way”).

Pronunciation

• IPA^(key): [kʲɛˈlʲæʊtʲɪ]

Verb

keliáuti (third-person present tense keliáuja, third-person past tense keliãvo)

1. (intransitive) to travel

Conjugation

Conjugation of keliauti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	keliauju	keliauji	keliauja		keliaujame, keliaujam	keliaujate, keliaujat	keliauja
	past (būtasis kartinis laikas)	keliavau	keliavai	keliavo		keliavome, keliavom	keliavote, keliavot	keliavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	keliaudavau	keliaudavai	keliaudavo		keliaudavome, keliaudavom	keliaudavote, keliaudavot	keliaudavo
	future (būsimasis laikas)	keliausiu	keliausi	keliaus		keliausime, keliausim	keliausite, keliausit	keliaus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		keliaučiau	keliautum, keliautumei	keliautų		keliautumėme, keliautumėm, keliautume	keliautumėte, keliautumėt	keliautų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	keliauk, keliauki	tekeliauja, tekeliaujie		keliaukime, keliaukim	keliaukite, keliaukit	tekeliauja, tekeliaujie

Participles of keliauti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		keliaująs, keliaujantis	keliaujamas
past		keliavęs	keliautas
past frequentative		keliaudavęs	—
future		keliausiąs, keliausiantis	keliausimas
participle of necessity		—	keliautinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		keliaudamas
half-participle (padalyviai)	present	keliaujant
	past	keliavus
	past frequentative	keliaudavus
	future	keliausiant
manner of action (būdinys)		keliaute, keliautinai

Derived terms

prefixed forms of keliauti

• apkeliauti
• atkeliauti
• įkeliauti
• iškeliauti
• nukeliauti
• pakeliauti
• parkeliauti
• perkeliauti
• prakeliauti
• prikeliauti
• sukeliauti
• užkeliauti

• keliautojas
• keliavimas